Žirninis gumbauodis

Žirninis gumbauodis (Contarinia pisi)

Šis kenkėjas gadina žirnius, vikius ir lęšiukus. Pažeidžia žiedus ir ankštis. Tokie žiedai deformuojasi, paruduoja ir nukrinta. Pažeistų ankščių sienelės sustorėja, deformuojasi, sėklos būna mažos, raukšlėtos.
Kenkia žirninio gumbauodžio 2—3 mm ilgio verpstės formos baltos lervos. Nors jos bekojės, bet gali šokinėti. Lervos vystosi žiedo viduje. Lėliukėmis virsta dirvoje. Antros generacijos lervos vystosi ankštyse. Vienoje ankštyje gali gyventi keliolika lervų. Žiemoja jos dirvos viršutiniame sluoksnyje. Lėliukėmis virsta pavasarį. Pirmos generacijos suaugėliai skraido žirniams žydint. Tai apie 2 mm ilgio dvisparniai vabzdžiai su ilgomis kojomis ir antenomis.
Kūnas geltonas ar pilkšvai geltonas. Sparnai permatomi, kartais nelygiai padengti plaukeliais, kas suteikia jiems dėmėtumą. Sparnų gyslotumas labai supaprastintas. Čiuopikliai keturnariai. Antenos su stiebeliu. Antenų nareliuose yra pagrindinė, vidurinė ir viršutinė plaukų menturės. Pirmas letenų narelis trumpesnis už antrąjį narelį. Nagai be dantelių. Pūslelė tarp nagų aiškiai matoma. Patelių kiaušdėtė labai plona, adatos išvaizdos, į galą smailėjanti. Suaugę gumbauodžiai visai nesimaitina arba minta augalų cukringomis išskyromis. Patelės kiaušinius deda į žiedus.
Per metus išsivysto dvi šio kenkėjo generacijos. Žirninis gumbauodis Lietuvoje sporadiškas, kaip kenkėjas didesnės ekonominės reikšmės neturi.
Apsaugos priemonės. Laikytis sėjomainos. Nevėlinti žirnių sėjos, šalinti- derliaus liekanas. Rudenį giliai suarti žirnienas.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: