Žirninis tripsas

Žirninis tripsas (Kakothrips robustus)

Žirninis tripsas pažeidžia žirnių, pupų, vikių ūglių viršūnes, butonus ir ankštis. Iščiulpti ūgliai lėtai auga, stiebai lieka žemi,, ant jų matomos juodų dėmelių pavidalo tripsų išmatos. Pažeisti butonai neišsiskleidžia, ankštys pasidaro sidabriško atspalvio, deformuojasi ir lieka tuščios.
Kenkia suaugėliai ir lervos Suaugusios patelės 1,4— 1,8 mm ilgio, tamsiai rudos arba juodos spalvos, su dviem poromis labai siaurų spurguotų sparnų. Priekiniai sparnai tamsesni už užpakalinius, jų pamatas ir viršūnė šviesūs. Antenos aštuonianarės, jų trečias ir ketvirtas nareliai geltoni. Priekinių kojų blauzdos ir visų kojų letenėlės taip pat geltonos. Ant priekinių letenėlių yra dantelio formos išauga. Patinai smulkesni, aštuntame pilvelio tergite turi šonines išaugas. Jų antenos daug šviesesnės. Aštuntame pilvelio segmente yra ragelių pavidalo išaugos. Suaugėliai skraido nuo gegužės pabaigos iki liepos vidurio. Baltus inkstiškos formos kiaušinius patelės deda į žiedus arba jaunų lapų audinius.
Lervos iki 1,6 mm ilgio, ką tik išsiritusios gelsvos, vėliau mėsos spalvos. Pilvelio galas juodas. Jos maitinasi ir kenkia 15—25 dienas, paskui sulenda į dirvą, kur lieka žiemoti. Gali peržiemoti ir nimfos, kurios nuo lervų skiriasi tuo, kad turi sparnų užuomazgas. Mūsų respublikoje per metus išsivysto viena žirninio tripso generacija. Šis kenkėjas išplitęs visoje Lietuvoje.
Apsaugos priemonės. Laikytis sėjomainos ir erdvinės pasėlių izoliacijos reikalavimų. Rudenį giliai suarti žirnienas. Žirninius tripsus naikina daugelis šiuo metu vartojamų insekticidų, tačiau pasėlius, iš kurių žali žirniai vartojami maistui arba konservuojami, pesticidais purkšti draudžiama.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: