Rudoji runkelinė blakė

Rudoji runkelinė blakė (Polymerus cognatus)

Tai pavojingas polifaginis kenkėjas, dažniausiai pažeidžiantis cukrinius runkelius ir burokėlius. Čiulpia augalų sultis. Rudosios runkelinės blakės pažeistų lapų viršūnė bei pakraščiai pagelsta ir nudžiūsta, o pagrindinė gysla ir lapkotis išsikraipo.
Kenkia suaugėlės ir lervos. Suaugusi blakė 3—5 mm ilgio, siaura. Spalva labai nepastovi. Patelių kūno apačia žalsva, patinų ištisai juoda. Priešnugarėlė gelsvai rusva, jos užpakaliniuose kampuose yra didelės juodos dėmės. Antsparniai gelsvai rudi su raudonai rudomis dėmėmis. Jų kietosios dalies išorinis kraštas, žiūrint iš šono, apvestas plona juoda linija. Lervos žalios, raudonomis akimis. Beaugdamos jos 5 kartus neriasi, ir maždaug po 30 dienų pasirodo suaugėlės blakės. Patelės deda kiaušinius į augalų stiebų arba lapų gyslų audinius ir paslepia juos taip, kad audinių paviršiuje matomi tik nedideli pilkšvi kamšteliai — kiaušinių galai. Kiaušiniai apie 0,9 mm ilgio, pailgi, šiek tiek sulinkę, vienu apvaliu, kitu lyg nukirstu galu. Iš pradžių jie būna šviesiai geltoni, vėliau oranžiniai. Iš peržiemojusių kiaušinių lervos pradeda ristis balandžio—gegužės mėn. Pirmiausia jos maitinasi piktžolėmis, paskui perskrenda ant kultūrinių augalų. Rudoji runkelinė blakė labai puola burokėlių ir runkelių daigus, kurie gali net nudžiūti. Antroje vasaros pusėje kenkėjai puola ir sekiojus.
Labai panašiai burokėliams ir runkeliams gali kenkti paprastoji pievinė blakė (Lygus pratensis L.).
Apsaugos priemonės. Rudenį pašalinti augalų liekanas ir giliai suarti dirvą. Naikinti piktžoles. Blakių smarkiai apniktus pasėlius purkšti insekticidais. Nevartoti maistui pesticidais apipurkštų burokėlių lapų

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: