Matinis maitvabalis

Matinis maitvabalis (Aclypaea opaca L.)

Matinis maitvabalis pažeidžia cukrinius runkelius, burokėlius, bulves, liucerną, morkas, varpines kultūras. Iš pradžių jis išgraužia lapuose langelius, vėliau suėda visą lapą. Ant apgraužtų lapų paprastai matomos juodos kruopėtos šio kenkėjo išmatos. Pažeisti senesni augalai gali išleisti naujus lapus, o jauni, ypač daigai, per sausras dažnai žūva.
Kenkia suaugę vabalai ir lervos. Vabalai 9—12 mm ilgio ir 5—6 mm pločio, plokšti, juodi, matiniai, apaugę glotniais rudais plaukeliais. Kiekvienu jų anlsparniu eina 3 išilginės briaunelės, o antsparnių užpakalinėje dalyje yra kauburėlis. Vabalai labai baikštūs, slapstosi po įvairiomis priedangomis. Lervos iki 13 mm ilgio, pailgai ovalios, juodos, blizgančios, jų pilvelis baigiasi ilgokais cerkais. Savo išvaizda lervos šiek tiek primena drėgnuoles. Jos maitinasi ir kenkia apie 3 savaites. Baigusios vystytis, liepos mėn. dirvoje lervos virsta lėliukėmis. Po 2 savaičių pasirodo jauni vabalai. Antroje vasaros pusėje jie nelabai žalingi. Atšalus orui, sausesnėse vietose jie sulenda po nukritusiais lapais, augalų liekanomis ar akmenimis, kur ir žiemoja.
Pavasarį matiniai maitvabaliai minta varpinių kultūrų daigais ir lapais. Vėliau jie pereina ant balandinių šeimos augalų. Gelsvai baltus blizgančius 1,5 mm ilgio kiaušinius patelės deda į dirvos plyšelius. Kiekviena patelė padeda jų 100—150. Maždaug po 10 dienų išsirita lervos, kurios pradeda kenkti drauge su peržiemojusiais vabalais.
Apsaugos priemonės. Nevėlinti sėjos. Naikinti piktžoles. Kenkėjų apniktus daigus purkšti tokiais pat insekticidais kaip ir nuo spragių. Nevartoti maistui chemikalais apipurkštų burokėlių lapų.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: