Sodo ir daržo kenkėjai, kenkėjų naikinimas, apsisaugojimas.
Sitonai (Sitona Lincatus) Kenkia įvairiems ankštiniams augalams, labiausiai žirniams, pupelėms, vikiams ir lubinams. Pažeistų augalų lapų pakraščiuose būna išgraužtos gana taisyklingos pusiau apvalios iškandos. Gali jie apgraužti ir daigų augimo kūgelį. Per sausras pažeisti daigai paprastai nudžiūsta, o likę augalai skursta, lėtai auga, jų derlius gerokai sumažėja. Sitonai — tai 3—5 mm ilgio pilkšvi vabalai. …
Žirninis tripsas (Kakothrips robustus) Žirninis tripsas pažeidžia žirnių, pupų, vikių ūglių viršūnes, butonus ir ankštis. Iščiulpti ūgliai lėtai auga, stiebai lieka žemi,, ant jų matomos juodų dėmelių pavidalo tripsų išmatos. Pažeisti butonai neišsiskleidžia, ankštys pasidaro sidabriško atspalvio, deformuojasi ir lieka tuščios. Kenkia suaugėliai ir lervos Suaugusios patelės 1,4— 1,8 mm ilgio, tamsiai rudos arba juodos …
Žirninis amaras (Acyrthosiphon pisum Harr.) Kenkia žirniams, rečiau vikiams ir lęšiams. Pažeidžia ir ankštines žoles: dobilus, liucerną. Gyvena didelėmis kolonijomis ant lapų, ūglių viršūnių ir žiedų. Iščiulpti lapai susiraukšlėja, stiebai neauga, lieka žemi, vaisių užuomazgos nubyra. Be to, šis kenkėjas platina virusines augalų ligas. Suaugę amarai iki 5,5 mm ilgio, žali, rečiau rusvai raudoni, besparniai …
Rabarbarinis lapinukas (Phytonomus rumicis) Rabarbarinis lapinukas kenkia rabarbarams, rūgštynėms ir špinatams. Suaugę vabalai pažeidžia minėtų daržovių lapus ir žiedynus, išgraužia juose nedideles skyles. Lervos apgraužia rabarbarų ir rūgštynių šaknis. Vabalai 4—5 mm ilgio, pilkšvai gelsvi. Išilgai priešnugarėlės vidurio eina šviesi juostelė. Antsparniai padengti rudais arba pilkšvais sveikais ar kiek karpytais žvyneliais, su tamsiomis rudomis dėmelėmis …
Rabarbarinis lapinukas Read More »
Runkelinė musė (Pegomyia hyosciami) Ši musė pažeidžia runkelius, burokėlius, špinatus: lapų parenchimoje išėda stambių dėmių pavidalo landas (minas). Dėmės iš pradžių esti balzganos, vėliau paruduoja ir ištrupa, pažeistų augalų lapai pasidaro skylėti. Kenkia begalvės ir bekojės gelsvos spalvos iki 7,5 mm ilgio runkelinės musės lervos. Priekiniame, smailesniame jų kūno gale matomi du juodi kabliški žandai, …
Matinis maitvabalis (Aclypaea opaca L.) Matinis maitvabalis pažeidžia cukrinius runkelius, burokėlius, bulves, liucerną, morkas, varpines kultūras. Iš pradžių jis išgraužia lapuose langelius, vėliau suėda visą lapą. Ant apgraužtų lapų paprastai matomos juodos kruopėtos šio kenkėjo išmatos. Pažeisti senesni augalai gali išleisti naujus lapus, o jauni, ypač daigai, per sausras dažnai žūva. Kenkia suaugę vabalai ir …
Runkelinis skydinukas (Runkelinis skydinukas) Nors kenkia runkeliams ir burokėliams, bet dažniausiai minta balandomis ir balandunėmis. Graužia lapus — išėda juose langelius, skyles, kartais apėda lapų pakraščius. Neretai lieka tik lapų gyslos. Vabalai 6—7 mm ilgio. Jų kūno viršus rudai gelsvas ar žalsvas, išmargintas smulkiomis juodomis dėmelėmis. Antsparniai ir priešnugarėlė daug platesni už kūną, skydo pavidalo, …
Runkelinė spragė (Chaetocnema concinna) Kenkia runkeliams, burokėliams, rabarbarams, rūgštynėms, špinatams ir kitiems augalams. Apgraužia daigų sėklaskiltes ir paaugusių augalų lapus, išėda lapuose duobutes arba skylutes. Pažeistose vietose atsiranda pusiau permatomų dėmelių, kurios, audiniams padžiūvus, virsta skylėmis. Runkelinės spragės smarkiai apnikti jauni runkelių daigai gali žūti. Žalingiausios suaugusios spragės. Tai 1,5—2,3 mm ilgio tamsūs, metališkai žalio …
