Sodo ir daržo kenkėjai, kenkėjų naikinimas, apsisaugojimas.
Morkinis amaras (Semiaphis dauci) Kenkia morkoms. Pažeidimas panašus j morkinės biakutės pažeidimą. Pakenkti lapai būna deformuoti, susigarbanoįę. Kenkėjai laikosi didelėmis kolonijomis šaknies kaklelio ir stiebelio bei lapų pamatų srityje. Labiau apnikti augalai silpnai auga, jų lapai būna užteršti cukringomis, lipniomis amaro išskyromis. Morkinis amaras dažnai pažeidžia ir sekiojus. Jo kolonijos randamos ant lapų, ūglių ir […]
Morkinė blakutė (Trioza viridula) Kenkia morkoms ir kitiems skėtinių šeimos augalams. Suaugėliai, lervos ir nimfos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Dažniausiai būna pažeisti centriniai lapai. Jie lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja, deformuojasi ir dažnai pasidaro panašūs į petražolių lapus. Iščiulpti lapkočiai sutrumpėja. Pažeistų morkų šakniavaisiai būna smulkūs, barzdoti, kieti ir neskanūs. Labiau pažeisti sėjinukai
Svogūninė žiedmusė (Eumerus strigatus) Kenkia svogūnams, česnakams, porams, dekoratyviniams svogūniniams augalams (tulpėms, narcizams). Gali gadinti morkų ir burokėlių šakniavaisius bei bulvių gumbus. Pažeisti augalai skursta, laiškų viršūnės vysta ir gelsta. Ropelės būna minkštos, pūva, dvokia. Kartais lieka vien jų sienelės. Ropelėse gegužės mėnesį ir birželio pradžioje randamos apie 11 mm ilgio be galvos ir be
Svogūninė musė (Delia (Hylemyia, Chortophila) antiqua) Kenkia svogūnams, česnakams, porams ir kitiems svogūniniams augalams. Pažeisti augalai skursta, neauga, laiškai vysta ir, pradedant viršūne, gelsta. Raunami laiškai nutrūksta, o ropelė lieka žemėje. Ropelės būna minkštos, papuvusios, dvokia. Jose randamos apie 10 mm ilgio baltos bekojės ir begalvės lervos, kurių priekinis kūno galas plonesnis, su dviem kabliškais
Svogūninė kandis (Acrolepia asseclella) Kenkia svogūnams, česnakams, porams. Pažeisti laiškai, ypač jų viršūnės, gelsta ir džiūsta. Laiškuose matomos šviesios išilginės netaisyklingos dėmės — minos. Svogūnų sėklojų neišsiskleidusių žiedynų žiedų užuomazgos būna išėstos, o žydint pagraužti žiedkočiai. Laiškų minkštimą minuoja, vėliau vidinę jų pusę graužia 8—11 mm ilgio gelsvai žali vikšrai. Vikšrų kūno paviršiuje yra rudų
Svogūninis vakarinis paslėptastraublis () Kenkia svogūnams. Svogūnų laiškų išorėje matomi išilginiai pusiau permatomi ruoželiai, o vidinių sienelių minkštime būna išgraužtos išilginės juostelės. Išorinis laiško epidermis lieka nepaliestas. Stipriau pakenkti laiškai pagelsta, juose būna kenkėjo išmatų. Pažeisto laiško viduje kenkia apie 7 mm ilgio bekojės rudomis galvomis kiek sukumpusios gelsvos lervos. Užaugusios jos išgraužia skylutę prie
Svogūninė šakninė erkė (Rhyzoglyphus echinopus) Kenkia svogūnams, česnakams, tulpėms, lelijoms bei kitiems lelijinių šeimos augalams lauke, inspektuose, šiltnamiuose ir saugyklose. Aptinkama ant bulvių gumbų, apipuvusių morkų ir runkelių šaknų. Dažniausiai puola sužeistus ar nusilpusius augalus. Pažeistų ropelių sultingų lukštų išorinis sluoksnis būna patamsėjęs, atrodo lyg sutrūkinėjęs ir dažnai nubertas smulkiomis rudomis išgraužomis. Labiausiai pažeistas dugnelis.
Svogūninė stiebinė nematoda (Ditylenchus allii) Kenkia svogūnams ir česnakams, rečiau petražolėms, pastarnokams, ridikėliams, pomidorams, žirniams. Svogūnines daržoves gali gadinti ir sandėliuose. Pažeisti daigai lėtai auga, jų pirmasis lapelis išsipučia ir išsikraipo, vėliau deformuojasi pažeistų daigų laiškų pamatinės dalys. Masiškai apnikti daigai dažnai visiškai nudžiūsta. Tada nematodos pereina ant sveikų augalų. Pažeistų svogūnų ropelių paviršiuje atsiranda
