Sodo ir daržo kenkėjai, kenkėjų naikinimas, apsisaugojimas.
Agurkinis uodelis (Plastosciara socialis) Agurkinis uodelis pažeidžia šiltadaržiuose auginamus agurkus. Pažeistų augalų šaknys ir apatinė stiebo dalis, taip pat žeme besidriekiančių stiebų vidus būna išvagoti smulkiomis landomis, supleišėję. Pažeistos augalų dalys gali pradėti pūti. Kenkia iki 5 mm ilgio baltos nedidele juoda galva tvirtais žandais uodelio lervos. Jos randamos humusingoje dirvoje ar mėšle, iš kur […]
Agurkinė blakė (Halticus saltator) Dažniausiai pažeidžia šiltadaržiuose auginamus agurkusr nors gali maitintis ir salierais, dilgėlėmis, balandomis bei kitokiais augalais. Gyvena ant lapų apatinės pusės, siurbia audinių sultis. Ant iščiulptų lapų pirmiausia atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, vėliau jie susiraito ir nudžiūsta. Tose vietose, kur agurkinių blakių būna daug, matomos juodų blizgančių dėmelių pavidalo jų išmatos ir
Moliūginis amaras (Aphis gossypii) Moliūginis amaras pažeidžia agurkus ir moliūgus lauke ir šiltadaržiuose. Rečiau jis randamas ant morkų, krapų, pupelių ir kitų kultūrinių augalų. Maitinasi ir piktžolių sultimis. Siurbia lapų, ūglių, žiedų ir vaisių užuomazgų sultis. Pažeistų augalų lapai susiraukšlėja, ūgliai iškrypsta, žiedai ir vaisių užuomazgos nubyra. Amarai išskiria daug lipnių išmatų, kurios užteršia augalų
Bulvinis pelėdgalvis (Hydraecia micacea) Pažeidžia pomidorus, bulves, rečiau svogūnus, česnakus, runkelius, rabarbarus. Gali maitintis varnalėšomis, usnimis, kiečiais ir kitokiais augalais. Pomidorų stiebų šerdies apatinėje dalyje išgraužia takus. Tokie augalai staiga nuvysta ir nudžiūsta. Svogūnų ir česnakų pažeidžia ropeles, runkelių ir rabarbarų—lapkočius. Kenkia 30—40 mm ilgio rusvai pilki su rausvai ruda galva ir 8 poromis kojų
Bulvinė spragė (Psylliodes affinis) Kenkia bulvėms, pomidorams. Maitinasi ir kitais bulvinių šeimos augalais. Graužia lapus. Lapų minkštime išėda nedideles duobutes arba skylutes. Smarkiai pažeisti apatiniai pomidorų lapai gali nudžiūti. Daugiausia žalos padaro suaugėliai. Vabalai 2,0—2,8 mm ilgio, juodi, šokinėjantys. Jų užpakalinių kojų šlaunys sustorėjusios, priešnugarėlė, antsparniai, antenos ir kojos rusvos. Išilgai antsparnių siūlės eina juosva
Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata) Kenkia bulvėms, rečiau pomidorams. Maitinasi ir bulvinių šeimos piktžolėmis. Graužia lapus, rečiau lapkočius, stiebus, žiedus. Lapuose paprastai išėda skyles arba juos visai nuėda. Kolorado vabalai 7—16 mm ilgio, rusvai geltoni, su juodomis įvairios formos dėmelėmis ant priešnugarėlės ir 10 išilginių juodų linijų ant antsparnių. Papildomai pasimaitinusios bulvių lapais, birželio—liepos mėn. ant
Bulvinė nematoda (Heterodera rostochiensis) Kenkia bulvinių šeimos augalams, iš viso 36 rūšių. Nematodomis apsikrėtę augalai skursta, jų stiebai būna žemi, lapai smulkūs, gelstantys nuo apačios, vystantys, šaknys smulkios, barzdotos. Išrovus ant augalo šaknų matamos gelsvos arba rudos pūslelės. Tai nematodų patelės ar cistos. Patelės vidutiniškai 0,9—1,2 mm skersmens. Apvaisintos jos storėja, pasidaro butelio, vėliau citrinos
Krieninis lapgraužis (Phaedon cochleariae) Pažeidžia kopūstus, griežčius, ropes, ridikus, ridikėlius ir krienus. Graužia augalų lapus. Iš pradžių ėda tik lapų paviršiaus odelę, vėliau išgraužia netaisyklingos formos nors dažniausiai ovalias, skyles. Kenkia suaugę vabalai ir lervos. Vabalai 3—4 mm ilgio, pailgai kiaušiniški, išgaubta nugarine dalimi. Jų antsparniai tamsiai žali, metaliskai žvilgantys, su 8 išilginėmis įdubusių taškų
