Sodo ir daržo kenkėjai, kenkėjų naikinimas, apsisaugojimas.
Kopūstinis ankstarinis gumbauodis (Dasineura brassicae) Kenkia kopūstų, griežčių ir kitų kryžmažiedžių augalų sėklojams. Lervos pažeidžia neprinokusias sėklas ankštarose. Pažeistos ankštaros deformuojasi, išsipučia, prieš laiką pagelsta, sutrūkinėja ir nudžiūsta. Kopūstinio ankštarinio gumbauodžio lervos iki 1,5— 3,0 mm ilgio, baltos, be galvos ir be kojų. Vienoje ankštaroje gali gyventi 50—60 lervų. Maitinasi ir kenkia jos 10—15 dienų. […]
Kopūstinis gumbauodis (Contarinia) Kenkia kopūstams ir kitoms kryžmažiedėms kultūroms. Lervos gyvena lapkočių pamatuose. Pažeisti lapeliai deformuojasi, lapkočiai dažnai pastorėja ir sulinksta. Gali pažeisti ir augalo viršūninį pumpurą. Sausu oru pažeistas pumpuras nudžiūsta ir vietoj jo pradeda augti keli šoniniai pumpurai, o drėgnu oru pradeda pūti. Lervos gali pažeisti ir sekiojus. Pažeisti butonai išsipučia, bet neišsiskleidę
Vasarinė kopūstinė musė (Delia floralis) Kenkia kopūstams, ropėms, griežčiams ir kitoms kryžmažiedėms kultūroms. Lervos įsigraužia į augalų šaknis ir kotus, išėda jų vidų. Pažeisti augalai nustoja augti, skursta, kartais net žūva. Lervos baltos, be galvos ir be kojų, bukame kūno gale turi 6 stambokus gumburėlius. Puria daržo žeme jos gali peršliaužti nuo vieno augalo ant
Pavasarinė kopūstinė musė (Delia brassicae Bouchė) Kenkia kopūstams, ridikėliams, ropėms, griežčiams ir kitoms kryžmažiedėms daržovėms. Lervos graužia augalo šaknis ar požeminę stiebo dalį: smulkesnes šakneles visai nuėda, storesnių šaknų apgraužia žievę arba išgraužia joje griovelius. Pradeda kenkti dar inspektuose. Pažeisti augalai apvysta, lapai pasidaro melsvai violetinio atspalvio, daigai lengvai išsirauna. Pažeistų ridikėlių ir ridikų šakniavaisiuose
Rapsinis pjūklelis (Athalia colibri) Kenkia kopūstams, griežčiams, ropėms, ridikams ir kitoms kryžmažiedėms kultūroms. Lapus graužia 15—20 mm ilgio pilkšvai žalios spalvos plikos raukšlėtos su juoda plačia galva ir 11 porų kojų lervos. Iš pradžių jos išėda nedideles skyles, vėliau visą lapų minkštimą, dažnai palikdamos vien tik gyslas. Lervos vystosi ir kenkia 2—3 savaites, paskui žemėje
Kopūstinis pelėdgalvis (Barathra brassicae L.) Kenkia kopūstams, burokėliams, svogūnams, salotoms, žirniams ir kitoms daržovėms. Vikšrai išgraužia augalų lapuose stambokas ovalias skyles. Pažeidžia ir kopūstų gūžes, kuriose išgraužia gilias landas ir užteršia jas savo išmatomis). Vėliau į landas pribėga vandens. Sužalotos kopūstų gūžės pradeda pūti ir skleidžia nemalonų kvapą Vikšrai iki 50 mm ilgio, stori, beveik
Ropinis baltukas (Pieris lapae L) Kenkia kryžmažiedžių šeimos daržovėms: kopūstams, griežčiams, ropėms ir kt. Vikšrai išgraužia lapuose netaisyklingos formos skyles, palikdami tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. Vėliau jie graužia landas gūžėse. Drėgnu oru pažeistos gūžės pradeda pūti. Vikšrai 20—24 mm ilgio, su 8 poromis kojų. Jų kūnas žalias, apaugęs trumpučiais plaukeliais, lyg aksominis.
Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae) Kenkia kryžmažiedėms daržovėms, ypač gūžiniams ir žiediniams kopūstams bei griežčiams. Vikšrai graužia lapus: apėda iš pakraščių lapų minkštimą, palikdami tik stambesnes gyslas. Vikšrai iki 40 mm ilgio, gelsvai žalsvi, su juodomis dėmelėmis ir taškeliais, išsidėsčiusiais taisyklingomis ar nevisiškai taisyklingomis eilutėmis, su 8 poromis kojų. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė. Pasimaitinę
