Paprastasis kadagys Kiparisinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis 3 – 4 metrų aukščio spygliuotis krūmas arba iki 15 metrų aukščio medis. Laja daugiausia kūgiška. Spygliai 10-15 cm ilgio, durklo pavidalo, labai dygūs. Ūgliai rausvai rudi. Žiedai vienalyčiai. Vyriški žiedai yra kankorėžiuose; jie beveik be žiedkočių, geltoni. Moteriški kankorėžiai pailgai kiaušiniški, su mėsingais žaliais žvyneliais, pavieniai lapų […]
Paprastoji avietė Erškėtinių šeimos puskrūmis. Auga miškuokirtimuose, pamiškėse, krūmuose. Avietės uogos yra ne tik skanios, bet ir sveikos. Vaistams renkamos prisirpusios uogos giedrą, sausą, saulėtą dieną, be žiedo. Plonu sluoksniu paskleidžiamos ant retos medžiagos ir apvytinamos atvirame ore, saulėje, po to džiovinamos krosnyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 50 laipsnių temperatūroje. Džiovinant uogas atvirame ore,
Mažalapė liepa Liepinių šeimos medis. Lapai Širdiški, pražanginiai, ilgakočiai, kiek blizgantys. Žiedynai su 3-10 žiedų, pusiau skėtiniai, kvapūs, geltonai žalsvos spalvos. Žydi birželio – liepos mėnesį. Auga miškuose, paupiais, sodybose, pakelėse, parkuose. Lietuvoje yra daugiau kaip 10 rūšių, bet labiausiai paplitusi mažalapė liepa. Vaistams vartojami liepos žiedai. Jie skinami žydėjimo pradžioje, kol dar ne visi
Miškinė sidabražolė Liaudyje dar yra vadinama vaisgina. Šakniastiebis beveik horizontalus, trumpas, sumedėjantis, rausvai rudas, su daugeliu plonų šakų. Stiebai keli, į viršūnę šakoti, pūkuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, bekočiai, su dviem dideliais prielapiais. Lapeliai pleištiškai pailgi, viršūnėje stambiai dantyti, bekočiai. Žiedai geltoni, ant plonų ilgų kotelių. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Auga durpynuose, šlapiose
Žąsinė sidabražolė (Potentilla anserina) Erškėtinių šeimos daugiametis augalas. Liaudyje jos vadinamos žąsų žolėmis, žąsų kojelėmis, nes galbūt jomis buvo maitinamos žąsys arba dėl savo lapų formos, primenančios žąsų pėdas. Šakniastiebis verpstiškai sustorėjęs, mėsingas. Stiebai šliaužiantys, įsišaknijantieji, dažnai raudoni, pūkuoti. Pamatiniai lapai 10-20 cm ilgio, jų koteliai apaugę baltais pūkeliais su stambiais prielapiais. Visi lapai pertrauktai neporomis
Peletrūno auginimas Lapai tamsiai žali, siauri, švelnūs, stipriai kvepia, truputį karstelėję, turi anyžių prieskonį. Juose yra eterinių aliejų, vitamino C, karotino, rutino. Peletrūnas vartojamas ruošiant salotas, mišraines, dedamas raugiant agurkus, pomidorus, grybus, kopūstus. Peletrūnas gerina apetitą, naikina blogą burnos kvapą, skatina virškinimą ir medžiagų apykaitą. Toje pačioje vietoje peletrūnas auginamas apie 10 metų, bet vertingiausias
Baziliko auginimas Bazilikas – vienametis žolinis 30-40 cm augalas . Jo lapai būna įvairių spalvų – nuo rudai violetinės iki tamsiai mėlynos ir žalios. Antžeminė augalo dalis turi eterinių aliejų, rauginių medžiagų, karotino, rutino ir kitų vertingų medžiagų. Bazilikas ypatingo aromato ir skonio augalas – jis primena gvazdikėlius, lauro lapus, kvapiuosius pipirus. Bazilikas naudojamas šviežias
Vaistinė juozažolės auginimas Juozažolė – daugiametis žolinis puskrūmis. Varpų formos žiedai, susidarantys ūglių galuose, yra tamsiai mėlyni, rausvi arba balti. Švieži ir džiovinti lapai bei žiedai yra malonaus kvapo, kamparo skonio. Juoza-žolės šakelė dedama konservuojant agurkus ir pomidorus, vartojama įvairiems daržovių ir žirnių patiekalams paskaninti. Dėl aštraus kvapo į patiekalus jos dedama labai mažai. Juozažolė
