DARŽELINIS DAŠIS AUGINIMAS Darželinis dašis – vienametis, žolinis 20-50 cm aukščio augalas. Žiedai – violetiniai arba balsvi, sukraunami viršutinių lapų pažastyse. Sėklos smulkios, daigios 2 metus. Augalas turi vitamino C, karotino, ru-tino, eterinių aliejų. Lapų kvapas malonus, skonis – aštrus, pikantiškas. Prieskoniams vartojami lapai, skinami iki augalo žydėjimo. Švieži stiebai su lapais vartojami raugiant pomidorus, […]
RŪGŠTYNĖS Rūgštynės – daugiametis augalas, turintis vitaminų C, A, B2, PP, mineralinių druskų – geležies, kalio; citrinų, obuolių, rūgštynių rūgščių, rauginių medžiagų. Maistui vartojami lapai, kol augalas dar neišleidęs žiedinių ūglių. Iš rūgštynių gaminamos sriubos, jos vartojamos ruošiant pyragėlių įdarus, konservuojamos žiemai. Rūgštynės sėjamos balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje į bet kokią dirvą. Kad išaugtų
Vaistinė gelsvė Gelsvė – daugiametis, šalčiui atsparus žolinis 100-150 cm augalas, su stora ruda šaknimi ir išsišakojusiu stiebu. Lapai panašūs j saliero lapus, stambesni, ilgais kotais. Gelsvė žydi rugpjūčio mėn. Žiedai sudaro gelsvą skėtinį žiedyną. Augalas auga bet kokioje dirvoje ir saulėtoje vietoje, ir paunksmėje. Gelsvės šaknyse yra cukraus, krakmolo, dervos, mineralinių druskų, lapuose -eterinių
DARŽINIS MAIRŪNAS Mairūnuose yra eterinių aliejų, rutino, askorbininės rūgšties, karotino, rauginių medžiagų. Augalai pasižymi ypač stipriu aromatu (jo kilmė nežinoma iki šiol) ir karčiu skoniu. Maistui naudojami švieži ir džiovinti lapai bei pumpurai. Mairūnas vartojamas paskaninti sriuboms ir karštiesiems patiekalams. Jis dedamas j arbatą, raugiant agurkus ir pomidorus. Bitės iš jo renka vėlyvąjį vasaros medų.
VAISTINĖ MELISA (CITRININĖ MĖTA) Melisa – vaistinis, daugiametis 40-60 cm augalas. Stiebas tiesus, keturbriaunis. Žiedai balti, violetiniai arba rožiniai, išauga viršutinių lapų pažastyse. Melisa vadinama bičių žole, nes žydėjimo metu pritraukia daug bičių. Antžeminės augalo dalys turi stiprų ir malonų citrinų kvapą. Jos lapuose yra eterinių aliejų, kurie suteikia citrinų aromatą ir kartoką skonį, vitamino
Pipirmėtė – daugiametis žolinis šalčiui atsparus augalas, išaugantis iki 70-100 cm. Jos žiedai blyškiai violetiniai, varpos formos. Mėtų kvapas malonus, veikia gaivinamai. Pagrindinė sudedamoji dalis -mentolas. Mėtų lapų nuovirai ir trauktinės dezinfekuoja, gerina virškinimą, naudojamos sergant astma, neuroze, esant padidėjusiam jautrumui, kaip nuskausminanti priemonė. Švieži ir džiovinti mėtų lapai vartojami arbatai, keptai mėsai ir paukštienai
Mangoldai-svikliniai runkeliai arba lapiniai burokai. Pagal šaknų spalvą skiriami raudonieji, geltonieji, žalieji ir sidabriniai. Mangolduose yra daug vitaminų, jie gero skonio. Maistui vartojami ir lapai, ir mėsingos, sultingos šaknys. Lapų dedama į salotas, barščius, raugintų kopūstų sriubą, o šaknys išverdamos ir apkepinamos, patiekiamos kaip garnyras. Mangoldai mažina kraujospūdį. Prieš sėją mangoldų sėklos 2-3 dienas laikomos
Kalendra – vienametis augalas šakotu 30-40 cm aukščio stiebu. Žiedai balti, sudaro skėtinį žiedyną. Vaisius – rutuliuko formos. Sėklas galima laikyti 2-3 metus. Kalendros lapuose yra askorbinės rūgšties, karotino, rutino, vitaminų B, ir B2. Sėklose yra 0,5-1% eterinių aliejų, bet jas ilgai laikant aliejus išgaruoja. Kalendra maistui suteikia specifinį kvapą ir skonį, praturtina vitaminais. Švieži
