Pipirnė – ankstyvasis, atsparus šalčiui, vienametis žolinis krienų skonio augalas. Pipirnės lapuose yra mineralinių druskų (kalio, kalcio, fosforo, geležies), jodo, ruti-no, vitaminų, garstyčių aliejaus. Pipirnė naudojama įvairiems patiekalams paskaninti. Pipirnės lapai ir stiebai naudojami sergant mažakraujyste, kvėpavimo takų ligomis, jie gerina apetitą, mažina kraujospūdį. Lysvės paruošimas ir sėja Pipirnė auga visokiuose dirvožemiuose, bet geriausiai ją […]
Salotos – vienametės ankstyvosios daržovės, turinčios vitaminų, mikroelementų – jodo, mangano, geležies. Salotos turi kartoką skonį, kurį joms suteikia laktucino alkaloidas. Jis gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, mažina kraujospūdį, rekomenduojamos sergant diabetu. Daigų auginimas Salotos sėjamos anksti pavasarį arba liepos viduryje, nes esant ilgoms dienoms ir aukštoms temperatūroms salotos pradeda žydėti. Salotas geriausiai sodinti daigais.
Krapai – vienametis žolinis, stipriai kvepiantis augalas. Krapuose yra daug eterinių aliejų, baltymų, karotino, vitaminų C, B, B,, P, PP, kalio, kalcio, geležies, fosforo druskų.Maistui vartojami jauni lapai, jais paskaninama daugelis patiekalų. Žiedynai naudojami konservuojant agurkus, pomidorus. Krapai atsparūs šalčiui, todėl gerai auga pasėjus rudenį. Pavasarį jie sėjami vos nutirpus sniegui.Lysvė krapams paruošiama rudenį: sukasama
Petražolių savybės ir nauda Garbanotosios petražolės – dvimetis žolinis augalas, tamsiai žaliais gofruotais kvepiančiais lapais. Malonų kvapą ir skonį suteikia lapuose esantys eteriniai aliejai. Petražolėse yra baltymų, angliavandenių ir folinės rūgšties, kuri palankiai veikia kraujodarą. Kulinarijoje ir šviežios, ir džiovintos petražolės naudojamos sriuboms bei karštiesiems patiekalams paskaninti. Jauni lapai naudojami kaip salotos. Petražolės naudojamos konservuojant
Vasarinių česnakų galvutės išauga mažesnės, bet turi daugiau skiltelių -11-18. Be to, vasarinių česnakų galvutės viduryje nėra stiebelio. Vasarinių česnakų auginimas ir priežiūra tokia pat, kaip ir žieminių. Šie česnakai sodinami balandžio 25 d. – gegužės 10 d. Svogūnėliai suskirstomi skiltelėmis ir sodinimui atrenkamos tik stambios skiltelės. Jos sodinamos eilėmis išilgai lysvės 2-3 cm gyliu.
Birželio mėn. žieminiai česnakai išleidžia žiedynkočius, kurių viršuje vietoj žiedyno išauga oriniai svogūnėliai. Jeigu sodininkas nori išauginti dideles česnakų galvutes, tai žiedynkočius, vos jiems pasirodžius, nulaužia arba nupjauna, palikdamas 2-3 cm stiebelį. Žieminius česnakus sodinant skiltelėmis, reikia daug česnakų, o tai nenaudinga sodininkui. Todėl ant stipriausių augalų paliekami žiedynkočiai. Sulaukę, kol trūks žiedyno skraistė ir oriniai
Labai svarbu laiku nuimti žieminius česnakus. Pavėlavus nuimti, susproginėja lukštai, galvutės suyra, o tai sutrumpina jų laikymo laiką. Česnakai nuimami liepos trečiame dešimtadienyje, kai kraštiniai laiškai visiškai pagelsta, o vidurinių iš viršaus pagelsta vienas trečdalis arba vienas ketvirtadalis. Būdingas česnakų subrendimo požymis -kreivo žiedinio stiebo išsitiesinimas ir žiedynų skraistės atsidarymas. Daugelis sodininkų šiuos stiebus palieka,
Lysvės paruošimas Česnakai auginami priemolinguose neutraliuose dirvožemiuose. Česnakai sodinami sklypelyje, kur praėjusiais metais buvo auginami agurkai, moliūgai, aguročiai, kopūstai, pupelės. Česnakų net 3-4 metus negalima sodinti sklypelyje, kur augo svogūnai ir česnakai, taip pat česnakai nesodinami po bulvių ir pomidorų, nes gali susirgti fuzarioze. Lysvė daroma saulėtoje, sausoje vietoje. Jos plotis 1-1,2 m. Lysvė pradedama
