Gūžinių salotų auginimas

Salotos – vienametės ankstyvosios daržovės, turinčios vitaminų, mikroelementų – jodo, mangano, geležies. Salotos turi kartoką skonį, kurį joms suteikia laktucino alkaloidas. Jis gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, mažina kraujospūdį, rekomenduojamos sergant diabetu.

lettuce_lactuca_sativa_salotos

Lactuca sativa

Daigų auginimas

Salotos sėjamos anksti pavasarį arba liepos viduryje, nes esant ilgoms dienoms ir aukštoms temperatūroms salotos pradeda žydėti.
Salotas geriausiai sodinti daigais. Sėklos sėjamos šiltnamyje arba lauke balandžio antroje pusėje 1-1,5 cm gyliu, tankiai, nes jos bus persodinamos. Sėjama tik viena vagelė. Salotos sudygsta po 8-10 dienų.

Lysvės paruošimas

Gūžinėms salotoms reikalinga lengva, derlinga, nerūgšti dirva. Ruošiant lysvę lm2 reikia 3 kg perpuvusio mėšlo, 2 šaukštų kreidos, dolo-mitmilčių arba šviežiai gesintų kalkių ir 1 šaukšto nitrofoskos. Po to lysvė sukasama, palaistomą ir sodinami daigai.

Daigų sodinimas

Į lysvę daigai sodinami gegužės 10-15 d. Daigai sodinami tankiai 10 x 10 cm atstumu, negiliai, paimant su nedideliu žemės grumsteliu.

Retinimas

Retinant išraunamas kas antras keras. Išraustos salotos suvartojamos maistui. Po kurio laiko kereliai vėl išsiplečia, todėl retinami dar kartą paliekant 30 cm tarpą. 1 m2 lieka 5-6 augalai, išauga labai tankūs kereliai.

Salotų priežiūra

Gūžinėms salotoms reikia drėgmės ir oro. Laistant nereikia drėkinti lapų, ypač augimo pradžioje, kad jie nepūtų.
Palaisčius dirva tarp augalų supurenama, kad oras geriau patektų prie šaknų.
Salotos netręšiamos.
Salotų lapai skinami ryte, kai jie būna stangrūs ir švieži. Lietingomis ir saulėtomis dienomis skinti nepatartina, nes salotos praranda maistinę vertę ir pradeda pūti.

-

One Response

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: