Salotų netikroji miltligė

Salotų netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel)

Nors ši liga paplitusi visoje mūsų respublikoje, bet didesnių nuostolių paprastai nepadaro. Dažniau serga šiltadaržiuose auginamos salotos.
Paprastasis salotgrybis puola daigus, suaugusias salotas ir sekiojus. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių šviesiai žalių arba gelsvų pailgų arba kampuotų dėmių. Apatinėje lapo pusėje dėmės aptrauktos baltomis puriomis apnašomis. Panašių požymių gali būti ir ant salotų žiedynų bei vaisių užuomazgų. Lapai vysta, pūva, žiedai ir vaisių užuomazgos džiūsta.
Apnašos sudarytos iš pakartotinai dvišakai šakotų konidijakočių. Jų galinės šakutės baigiasi paplatėjimu su 4—5 smaigeliais pakraščiuose, ant kurių susidaro po vieną rutulišką arba ovalią bespalvę vienaląstę 15—21 x 15—21 mikro dydžio konidiją.
Vegetacijos metu salotų netikroji miltligė plinta konidijomis. Šiltu oru iš jų paprastai išauga hifai. Pastarieji įauga į salotos audinius ir greitai išsišakoja į gausiągrybieną. Kartais, kai temperatūra žemesnė, iš konidijų gali susidaryti ir žiuželėtos zoosporos. Rudenį žūstančiuose salotų lapų audiniuose atsiranda 26—35 mikro skersmens oosporų, kurios ir peržiemoja. Ligos sukėlėjai gali išsilaikyti sėkloje ir su ja išplisti.
Paprastasis salotgrybis plinta šaltu ir drėgnu oru, o šiltnamiuose — kai jie blogai vėdinami. Optimali oro temperatūra konidijoms dygti +5—10 °C, o grybienai vystytis + 15—18 °C.
Apsaugos priemonės. Pakeisti arba išdezinfekuoti šiltadaržių dirvą. Beicuoti salotų sėklą. Sekiojus purkšti vienu iš nurodytų fungicidų. Maistui auginamų salotų chemikalais purkšti negalima.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: