Burokėlių netikroji miltligė (Peronospora schachtii)
Serga burokėliai ir cukriniai bei pašariniai runkeliai, tikroji miltligė labiau išplinta vėsesnio drėgno klimato kraštuose. Miltligė pastebima kasmet. Labiausiai nukenčia sekiojai.
Grybas puola daigus, suaugusius burokėlius ir sekiojus. Skilčialapiai, vėliau jauniausi lapai ir žydinčių sėkloj | viršutiniai lapai pagelsta, susiraukšlėja, sustorėja, pas – daro trapūs, lapalakščių kraštai užsiraito į apačią. Liga apima ir senesnius lapus. Labiau pažeisti lapai pajuokta ir nudžiūsta. Apatinėje sergančių lapų pusėje atsiranda pilkšvai violetinių runkelinės peronosporos konidiikočių apnašų. Konidijakočiai 5—6 kartus dichotomiškai šakoti. Konidijos šviesiai violetinės, kiaušinio fermos, 21—27 x 16—20 mikro dydžio. Sporas išnešioja vėjas ar vandens lašai. Konidijoms dygti optimali temperatūra apie +16°C.
Netikrosios miltligės inkubacinis periodas — nuo 5 iki 32 dienų. Apnašomis gali apsitraukti sėklojų viršūniniai ūgliai, kurie deformuojasi ir net gali nudžiūti, bei sėklos. Žiemoja grybiena sirgusių šakniavaisių viršutinėje dalyje (galvutėje) ir oosporos augalų lapuose bei sėklose. Oosporos gelsvai rudos, rutuliškos, 32—42 mikro skersmens, su dvigubu apvalkalėliu.
Apsaugos priemonės. Sėti beicuotą sėklą. Sergančius sekiojus pašalinti iš lauko, likusius purkšti vienu iš nurodytų fungicidų. Maistui skirtų burokėlių pasėlius chemikalais purkšti tik tada, kai ligai plisti yra palankios sąlygos ir ji gali padaryti daug žalos. Pesticidais nupurkštų burokėlių lapų maistui vartoti negalima.