Burokėlių juodšaknė (diegavirtė) (Phoma betae)
Serga burokėliai, cukriniai ir pašariniai runkeliai, kopūstai, pomidorai, agurkai, žirniai, špinatai ir kiti augalai
Lietuvoje juodšaknė labai išplitusi. Ligos sukėlėjams plisti geros sąlygos susidaro, kai dygstant sėkloms yra žema temperatūra, daug drėgmės, kai dirvoje trūksta oro Tada burokėlių daigai nusilpsta, pasidaro neatsparūs, ir juos užpuola mihėti grybai.
Daigų pagrindinė šaknelė bei poskiltis paruduoja, Vėliau pajuosta, suplonėja. Daigai išlinksta, išvirsta. Tokie burokėliai sausesnių metu vysta ir džiūsta, o lietingu oru supūva. Silpniau juodšaknės pažeisti daigai nesunyksta bet iš jų išauga nenormalūs, šakoti šakniavaisiai. Burokėliai juodšaknė gali sirgti nuo sėklos sudygimo iki tol, kol susidaro 3—4 poros tikrųjų lapelių-. Vėliau jie pasidaro juodšaknei atsparūs. Juodšaknės sukėlėjus pagal išorinius požymius atskirti sunku.
Phoma betae pažeistos šaknelės būna nubertos smulkiais juodais spuogeliais — piknidžiais. Pythium debaryanum pažeistos vietos apsitraukia baltu pelėsiu — susidaro zoosporangės, Rhizoctonia aderholdii pažeisto daigelio paviršiuje susidaro ruda grybiena su pseudokonijomis.
Fusarium genties grybų pažeistos šaknelės būna su baltos ar rausvos spalvos apnašomis — konidijomis.
Apsaugos priemonės. Taikyti visas agrotechnikos priemones, skatinančias burokėlių dygimą ir augimą. Prieš sėją pamirkius sėklas vandenyje (1—2 paras), sutrumpėja kritiškas užsikrėtimo periodas. Sėti beicuotą sėklą.