Burokėlių fomozė (Phoma betae)
Serga burokėliai, cukriniai ir pašariniai runkeliai, špinatai. Lietuvoje fomozė labai paplitusi ir lietingomis vasaromis padaro didelę žalą. Runkelinis vingiagrybis pažeidžia lapus, šakniavaisius, sėklojų stiebus ir sėklas. Be to, jis yra vienas iš pagrindinių daigų juodšaknės sukėlėjų.
Iš pradžių ant sėklojų, o vėliau ir ant pirmamečių burokėlių senesnių lapų susidaro didelės apskritos koncentriškai rievėtos gelsvai rusvos dėmės. Ant stiebų dėmės šviesesnės, pailgos, gali susilieti ir padengti visą stiebą. Senesnėse dėmėse matomi ratais išsidėstę tamsūs
100—400 mikro skersmens taškeliai — grybo piknidžiai. Vandenyje iš jų vingiuotomis juostomis išeina piknosporos. Sporos bespalvės, 4—7 x 3—4 mikro dydžio, ovalios arba kiaušiniškos, vienaląstės, dažnai su 1—2 riebalų lašeliais.
Nuo fomozės labiausiai nukenčia daigai. Jų šaknelės ir šaknies kaklelis paruduoja, suplonėja, nudžiūsta arba supūva. Apkrėsti šakniavaisiai žiemą pūva iš vidaus. Pūvanti dalis pajuosta, pasidaro sausa, kieta, atsiranda tuštumų, aptrauktų šviesia grybiena. Pasodinus užkrėstus šakniavaisius į dirvą, iš jų išaugę sekiojai žūva. Vėliau susirgusių sėklojų sėklos išauga menkos, nelabai daigios. Jos irgi gali būti nubertos smulkiais juodais piknidžiais. Žiemoja grybas dirvoje su sirgusių augalų liekanomis, šakniavaisiuose ir ant sėklų paviršiaus.
Apsaugos priemonės. Sėti beicuotą sėklą. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, purkšti vienu iš nurodytų fungicidų. Maistui skirtų burokėlių pasėlius purkšti pesticidais tik tada, kai ligai plisti palankios sąlygos. Chemikalais apdorotų burokėlių lapų maistui nevartoti.