Morkų fomozė (Phoma rostrupii)
Rostrupo vingiagrybis gali pažeisti visas morkų dalis: lapkočius, lapalakščius, stiebus, žiedynus, sėklas ir šakniavaisius. Daugiausia nuo fomozės nukenčia sekiojai. Pirmų metų morkų pasėliai pradeda sirgti antroje vasaros pusėje. Ant lapkočių ir lapų gyslų susidaro balzganos, gelsvos, vėliau pilkos dėmės, nubertos smulkiais juodais taškeliais — grybo piknidžiais. Piknosporos bespalvės, vienaląstės, elipsiškos, 4—6 x 1,5—3,0 mikro dydžio.
Šakniavaisio galvutėje, kartais žemiau, atsiranda rusvų arba pilkų palaipsniui įdumbančių sauso puvinio dėmių. Ant morkų liekanų gali susidaryti grybo periteciai su aukšliais ir aukšliasporėmis, kurios ir žiemoja. Aukšliai cilindriški, lenkti, su paraiizėmis. Aukšliasporės šviesiai žalios, keturląstės, 19—23 x 7—8 mikro dydžio. Jeigu apsikrėtusios morkos žiemą laikomos pakankamai šiltoje patalpoje, liga vystosi toliau. Susidaro įdubusios, baltu pelėsiu aptrauktos dėmės. Pasodinus fomoze sergančius šakniavaisius į dirvą, nemažai jų supūva iki žiedynų susidarymo. Jeigu jie mažiau pažeisti, išauga sergantys sekiojai ir sėklos. Ant apatinės stiebų dalies, lapų prisisegimo vietose ir ant žiedkočių pastebimos tokios pat dėmės kaip ir ant lapkočių. Morkos šia liga smarkiau serga lengvose, mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose.
Grybas peržiemoja morkų liekanose, sergančiuose pasoduose ir apkrėstose sėklose.
Apsaugos priemonės. Sėti beicuotą sėklą. Pasodams skirtus šakniavaisius rudenį arba pavasarį apipurkšti TMTD arba fundazolo suspensija. Sergančius sekiojus purkšti vienu iš nurodytų fungicidų.