Morkų rizoktoniozė (Rhizoctonia violacea)
Serga morkos, runkeliai, kopūstai, ropės, petražolės, svogūnai ir kiti augalai. Nurodoma, kad šis grybas puola daugiau kaip 100 skirtingų augalų rūšių.
Morkų rizoktoniozė plinta lauke ir laikymo vietose. Vasaros pabaigoje ant morkų šakniavaisių galvutės, rečiau kitose vietose, susidaro švininės, vėliau rausvos spalvos dėmės. Jų paviršius kiek įdumba ir apauga iš pradžių bespalve, vėliau tamsiai violetine valktimi, sudaryta iš stačiu kampu besišakojančių 4—5 mikro skersmens daugialąsčių hifų. Vėliau valktis sunyksta, ir susiformuoja tamsiai violetiniai iki 5 mm skersmens grybo skleročiai, kurie gali ilgą laiką išlikti gyvybingi ir užkrėsti sveikus augalus. Sergantys morkų šakniavaisiai vysta, sutrūkinėja, kartais pūva. Tokių augalų lapai gelsta ir džiūsta. Lauke rizoktoniozė plinta židiniais. Ypač žalinga ji gali būti rūgščiose drėgnose dirvose. Dirvoje purpurinis suktagrybis gali gyventi saprofitiškai. žiemą šakniavaisių puvinys vystosi toliau. Šaknų audiniai paruduoja. Iš pradžių jie būna kieti, vėliau suminkštėja. Ypač greit supūva paviršiniai žievės audiniai. Be to, rizoktoniozės pažeisti šakniavaisiai lengviau prieinami kitiems puvinių sukėlėjams.
Infekcijos šaltinis gali būti sirgusių morkų liekanos dirvoje ir iš pažeistų pasodų išaugę sekiojai.
Optimali temperatūra purpuriniam suktagrybiui vystytis + 20—30 °C. Žemesnėje kaip +10°C temperatūroje jis neauga.
Apsaugos priemonės. Svarbiausia taikyti kompleksą agrotechninių priemonių.