Morkų šlapiasis puvinys (Erwinia carotovora)
Pūva įvairūs augalai, ypač daržovių sultingi organai, vegetacijos metu ir laikymo vietose. Saugyklose šia liga serga morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kitos daržovės.
Ant apsikrėtusių morkų atsiranda tamsių vandeningų dėmių. Dažniausiai pradeda pūti galvutė, rečiau kitos šakniavaisių dalys. Pažeisti audiniai suminkštėja, sutęžta, skleidžia nemalonų kvapą. Puvinio dėmės labai greitai didėja ir apima visą šakniavaisį. Praskydusioje masėje randamos pavienės, poromis ir grandinėlėmis sukibusios lazdelių formos iki 0,6—0,9 x 1,5—5,0 mikro dydžio bakterijos su žiuželiais. Suirus pūvantiems audiniams, bakterijos iš jų patenka ant sveikų morkų. Optimali temperatūra bakterijoms vystytis + 27—30 °C, minimali + 2—3 ir maksimali + 39—40 °C. Žūva jos +51 °C temperatūroje.
Morkinė ervinija į augalo vidų patenka pro sužalotas dengiamojo audinio vietas. Ypač jautrūs jai apšalę, apvytę šakniavaisiai. Į saugyklas ji patenka iš lauko su apsikrėtusiomis daržovėmis. Gali išsilaikyti ir morkoms laikyti naudotame smėlyje. Ypač smarkiai nukenčia šiltai ir drėgnai laikomos daržovės.
Žiemoja slapiojo puvinio sukėlėjas sirgusių augalų liekanose ir su pasodais. Bakterijos gali gyventi dirvoje saprofitiškai.
Apsaugos priemonės. Dezinfekuoti chemikalais pasodams skirtas morkas, o maistui skirtas apvelti kreidos milteliais (15—20 kg/t). Šakniavaisiams sluoksniuoti kasmet naudoti naują smėlį. Laiku pašalinti pūvančias morkas. Saugyklose palaikyti tinkamą temperatūrą ir drėgmę.