Morkų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea)
Tai kosmopolitinis, visur išplitęs grybas, galintis pulti įvairiausius augalus vegetacijos metu ir laikymo vietose. Jis labai išplitęs ir gali padaryti daug žalos. Serga morkos, runkeliai, griežčiai, ropės, ridikai, kopūstai, pomidorai, bulvės, žirniai, pupelės.
Vegetacijos metu kekerinis puvinys dažniausiai pažeidžia nusilpusias ar laiku nenuimtas morkas. Daugiausia žalos padaro žiemą. Ant šakniavaisių atsiranda apskritų arba netaisyklingų rudų puvinio dėmių. Jos greitai plinta ir susiliejusios apima visą morką. Pūvanti morka esti aptraukta puriomis pilkomis, pelenų atspalvio dulkingomis apnašomis, sudarytomis iš konidijakočių ir konidijų. Konidijakočiai 300—1000 x 6,0—17,5 mikro dydžio, storomis sienelėmis. Jų viršūnė beveik bespalvė, pagrindas rusvas, viršūnėlės išsišakojusios. Ant antros eilės konidijakočių šakučių, trumpų ataugėlių matomos kekės bespalvių ar dūmų spalvos vienaląsčių ovalių arba kiaušiniškų 7—13,5 x 6—10,5 mikro dydžio konidijų. Atitrūkusios nuo konidijakočių, sporos labai greit sudygsta ir grybiena skverbiasi į kitas morkas. Pilkasis kekeras į šakniavaisio vidų gali patekti tik per mechaniškai sužalotas ir vabzdžių arba kitų grybų pažeistas vietas. Kai grybas sunaudoja maisto medžiagas, formuojasi juodi netaisyklingos formos 2—7 mm skersmens skleročiai.
Optimali temperatūra sporoms ir skleročiams dygti yra +19—26 °C. Skleročiai išlieka daigūs 10—20 mėn. Ypač intensyviai kekerinis puvinys plinta drėgnoje aplinkoje.
Žiemoja ligos sukėlėjas dirvoje su augalų liekanomis ir
su pasodais jų laikymo vietose.
Apsaugos priemones. Žiemai palikti tik perrinktas, nesužalotas, sveikas morkas. Rastus pūvančius šakniavaisius tuoj pat pašalinti.