Petražolių septoriozė

Petražolių septoriozė (Septoria petroselini)

Serga petražolės ir pastarnokai. Liga išplitusi Amerikoje, Vakarų Europoje ir Rusijoje. Lietuvoje petražolių septoriozė nereta liga, pastebima antroje vasaros pusėje.
Ant lapų, lapkočių ir sėklojų stiebų atsiranda netaisyklingų nešvariai baltų arba rusvų su tamsiai rudu apvadu dėmių, kurios vėliau šviesėja. Viršutinės lapų pusės (kartais abiejų) dėmėse matomi smulkūs, 100 mikro skersmens, plonasieniai tamsiai rudų taškelių pavidalo grybo vaisiakūniai — piknidziai. Jie susidaro po augalo epidermiu ir į paviršių atsidaro 40 mikro skersmens angele, pro kurią ir išbyra sporos. Piknosporos bespalvės, siūliškos, 16,8—53,2 x 1,3—2,8 mikro dydžio, tiesios ar kiek lenktos, vienu smailu galu, su sunkiai įžiūrimomis skersinėmis pertvarėlėmis  ir 6—10 aliejaus lašelių. Dygdamos jos prasiskverbia į lapo ar stiebo audinius, ir grybiena vystosi augalo tarpuląsčiuose.
Vegetacijos metu petražolinė septorija plinta piknosporomis, kurias išnešioja vėjas, ištaško lietaus lašai, gali pernešti dirbantieji. Septoriozės dėmės apima vis naujus ir naujus petražolių lapus. Jos dažniausiai esti lapų pakraščiuose, todėl ligoti lapai gelsta nuo pakraščių. Šaknų derlius sumažėja. Žiemoja petražolinė septorija dirvoje su sirgusių augalų liekanomis.
Apsaugos priemonės. Nuėmus petražolių derlių, sunaikinti visas liekanas. Giliai suarti arba sukasti dirvą. Laikytis sėjomainos. Sėti tik sveiko pasėlio chemiškai arba termiškai išdezinfekuotą sėklą. Sekiojus galima purkšti vienu iš nurodytų fungicidų. Maistui vartojamų petražolių chemikalais purkšti negalima.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top