Petražolių rūdys (Puccinia petroselini)
Serga petražolės, krapai, šunpetrės visame šiauriniame žemės pusrutulyje, bet jos ūkinė reikšmė nedidelė. Mūsų respublikoje rasta tik vienoje kitoje vietoje ant laukinio augalo šunpetrės (Aethusa cynapium L.).
Vasaros pradžioje ant petražolių lapų apatinės pusės atsiranda geltonai rudų lyg taškelių formos 80—90 n skersmens spermagonių. Vėliau ant stiebų, lapkočių ir lapų apatinės pusės susidaro šviesiai rudi smulkūs spuogeliai— uredosorai. Uredosporos geltonos arba gelsvai rudos, rutuliškos arba elipsiškos, vienaląstės, 20—32 x 7—26 mikro dydžio, dygliuotos arba lygios, viršūnėje turinčios sustorėjusi (iki 5—6 mikro) apvalkalėlį. Vasarą išauga kelios uredosporų kartos, todėl petražolinė rudė gali labai išplisti. Vidurvasarį uredosporos nustoja gamintis, ir pradeda atsirasti tamsiai rudi, dažnai į išilgines eiles susiliejančių, dulkingų spuogelių formos teleutosorai. Teleutosporos rudos, ovalios arba elipsiškos, dviląstės, 27—54 x 14—30 mikro dydžio, lygios arba kiek karpotu paviršiumi, viršūnėje sustorėjusiu apvalkalėliu, su bespalviu plonu lengvai nutrūkstančiu koteliu. Viršutinė sporos ląstelė apskrita viršūne, su 1 dygimo pora, kuri būna pačioje viršūnėlėje arba- šiek tiek nustumta į šoną. Apatinės ląstelės dygimo pora esti netoli teleutosporos kotelio. Dygimo poros paprastai turi plonus gaubtelius. Petražolinė rudė žiemoja ant sirgusių augalų liekanų.
Apsaugos priemonės. Rudenį, nuėmus derlių, sunaikinti petražolių liekanas. Giliai suarti dirvą. Laikytis sėjomainos. Kur petražolių rūdys labai plinta, naikinti nurūdijusius lapus. Sekiojus galima purkšti vienu iš nurodytų fungicidų.