Žirnių rūdys (Uromyces pisi)
Žirninė rudelė parazituoja daržo ir lauko žirnius, pelėžirnius, vikius, karpažoles. Pupinės rudelės augalai maitintojai yra pupos, lęšiai, žirniai ir vikiai. Rūdys ir mūsų respublikoje gana dažna, sausomis vasaromis smarkiai išplintanti, žalinga liga. Nuo jų daugiau nukenčia daržo žirniai.
Pavasarį ant karpažolių ūglių ir lapų susidaro žirninės rudelės spermogonės ir balkšvų arba šviesiai oranžinių pūslelių pavidalo ecidės. Ecidiosporomis apsikrečia žirniai, ant kurių lapų, ankščių, stiebų, kartais ir ūsų susidaro rudos praplyštančios pūslelės — uredosorai. Uredosporos šviesiai rudos; 19—28 x 16—23 mikro dydžio, rutuliškos arba elipsiškos. Vėliau sergančiose augalo dalyse atsiranda tamsiai rudų praplyšusių pūslelių – teleutosorų. Teleutosporos rudos, kiaušiniškos, 20—33 x 15—25 mikro dydžio. Iš peržiemojusių teleutosporų išauga bazidėsporės, kuriomis ir apsikrečia karpažolės. Žirninė rudelė greitai išplinta, kur yra šių piktžolių.
Pupinė rudelė visą raidos ciklą praeina ant to paties augalo maitintojo. Pavasarį parazituojamo augalo lapų apatinėje pusėje susidaro tamsūs taškučiai — spermogonės, o vėliau gelsvos praplyštančios pūslelės — ecidės. Uredosorai ir teleutosorai labai panašūs j žirninės rudelės. Uredosporos rusvos, 20—30 x 18—25 mikro dydžio, rutuliškos, dygliuotos. Teleutosporos rudos, 25—40 x 18—28 mikro dydžio.
Apsaugos priemonės. Vengti šių rūdžių parazituojamų augalų kaimynystės. Naikinti karpažoles. Giliai užarti augalų liekanas. Pastebėjus sergančių augalų sėkliniuose pasėliuose, purkšti fungicidais.