Žirnių deguliai

Žirnių deguliai (Colletotrichum pisi)

Plačiai išplitusi žirnių liga. Didesnę žalą ji padaro vėsesnio drėgno klimato zonose. Respublikoje aptinkama retokai. Žirninis deguliagrybis parazituoja visas antžemines žirnių dalis. Ant lapų atsiranda gelsvai rusvų netaisyklingos formos dėmių su tamsiai rudu apvadu. Jose galima įžiūrėti smulkius oranžinius kūnelius — acervulius, kuriuose būna tamsiai rudi šereliai. Kiek vėliau dėmių centruose susidaro juodi smulkūs kūneliai — grybo skleročiai.
Panašių dėmių pasitaiko ir ant ankščių, tik čia jos šiek tiek įdubusios, apjuostos tamsesniu apvadu. Jose būna daugiau grybo aoervulių bei skleročių. Ant stiebų dėmės pailgos, įdumbančios, taip pat su acervuliais ir skleročiais. Konidijos šiek tiek lenktos, beveik cilindriškos, bespalvės, vienaląstės, 11—15 x 3—4 mikro dydžio. Šereliai tamsiai rudi, adatos formos, prasikišantys iš acervulių. Ligos pažeistose ankštyse išauga nelabai daigios apkrėstos sėklos. Tokias sėklas atskirti nuo sveikų sunku, nes jos nebūna dėmėtos kaip pažeistos, pavyzdžiui, askochitozės. Smarkiau ligos pažeisti lapai nudžiūsta. Žirniniam deguliagrybiui vystytis ir plisti palankiausi yra
lietingi orai. Parazitas žiemoja apkrėstose sėklose ir augalų
liekanose.
Susidarius skleročiams, žirninio deguliagrybio peržiemojimo galimybės padidėja, nes jie labai atsparūs nepalankioms sąlygoms ir gali žiemoti ne tik nesupuvusio’se sirgusių augalų liekanose, bet ir tiesiog dirvoje.
Apsaugos priemonės. Sėjai naudoti sveiko pasėlio, beicuotas sėklas.Laikytis agrotechnikos ir ypač sėjomainos reikalavimų. Rudenį giliai užarti augalų liekanas.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: