Žirnių askochitozė

Žirnių askochitozė (Ascochyta pisi)

Askochitozė yra plačiai išplitusi labai žalinga žirnių liga. Ja gali sirgti ir lubinai, vikiai, pupos, pupelės, kukurūzai. Pažeidžia įvairias augalo dalis bei pačias sėklas ir jose žiemoja.
Ascochyta pisi sukelia šviesiadėmę askochitozę. Ant lapų ir ankščių atsiranda apskritų arba ovalių pilkšvai gelsvų, kartais beveik baltų dėmių, apjuostų tamsiai rudu iškiliu apvadu . Pailgomis dėmėmis būna išmarginti lapkočiai ir stiebai. Dėmių centruose susiformuoja piknidžiai.
Piknosporos bespalvės, 9,6—19,0 x 3,5—5,0 mikro dydžio, su 1—2 skersinėmis pertvarėlėmis, šiek tiek lenktos. Sergančiose ankštyse išauga sėklos su rudomis dėmėmis.
Ascochyta pinodes sukelia tamsiadėmę askochitozę. Pažeidžia ir požemines augalo dalis. Lapai, lapkočiai, stiebai būna išmarginti labai įvairios formos ir dydžio rudomis, tamsesniais centrais koncentriškai rievėtomis dėmėmis.
Pažeistas šaknies kaklelis ir pagrindinė šaknis pūva, todėl augalai nudžiūsta. Pašaknyje ir prie lapų prisisegimo vietų gali atsirasti žaizdų. Sėklos išmargintos smulkiomis rudomis iškiliomis dėmelėmis. Piknosporos dviląstės, rečiau triląstės, 9,5—19,0 x 3,5—5,0 mikro dydžio.
Ascochyta pinodella sukelia panašius ligos požymius kaip ir A. pinodes. Piknidžiai susidaro tik labai drėgnu oru. Piknosporos vienaląstės, rečiau dviląstės, 5,1—13,6 x 1,7—5,1 mikro dydžio.
Apsaugos priemonės. Sėti sveiko pasėlio, beicuotas sėklas. Pastebėjus ligos požymių, žirnius pakartotinai apipurkšti fungicidais. Laikytis agrotechnikos reikalavimų.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: