Pupelių askochitoze

Pupelių askochitoze (Ascochyta boltshauseri)

Tai palyginti siauros specializacijos grybas, parazituojantis pupeles ir pupas. Pupelių askochitoze mūsų respublikoje kol kas retai pasitaiko ir didesnės žalos nepadaro. Askochitoze serga visos antžeminės augalo dalys. Ant pažeistų pupelių lapų atsiranda apskritų arba netaisyklingų rusvų, tamsesniais centrais ir kraštais, iki 12 mm skersmens dėmių. Arčiau viena kitos besiformuojančios dėmės gali susilieti ir apimti gana didelę lapo dalį. Dėmėse po lapo epidermiu formuojasi smulkūs tamsūs kūneliai — grybo piknidžiai. Piknosporos dviląstės, 22—28 x 7—8 mikro dydžio. Senesnių dėmių vietose lapalakštis gali iškristi. Ant ankščių susidaro rusvos įdumbančios, apjuostos tamsesniu apvadu dėmės. Jose formuojasi tamsūs taškučių pavidalo kūneliai — piknidžiai. Kaip tik šie vaisiakūniai yra pagrindinis požymis, pagal kurį galima atskirti pupelių askochitoze nuo degulių. Askochitozės pažeisti pupelių lapkočiai ir stiebai būna išmarginti šviesiai rusvomis pailgomis įdumbančiomis dėmėmis. Jose taip pat gali būti grybo piknidžių. Askochitoze apsikrėtę augalai smarkiai nukenčia. Ligos apimti lapai gali nudžiūti. Sergančiose ankštyse išauga menkavertės rudai dėmėtos apkrėstos sėklos. Parazitas žiemoja sirgusių augalų liekanose ir apkrėstose sėklose. Anksčiausia suserga iš sergančių sėklų išaugę augalai.
Apsaugos priemonės. Sėti sveiko pasėlio, termiškai dezinfekuotas arba beicuotas sisteminio veikimo beicu sėklas. Iš sėklinio pasėlio šalinti susirgusius augalus. Nuėmus derlių, giliai suarti dirvą. Pastebėjus sergančių augalų, pasėlį purkšti fungicidais.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: