Pupelių sklerotlnis puvinys

Pupelių sklerotlnis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)

Šis grybas labai plačios specializacijos, galintis parazituoti įvairiausius augalus, pavyzdžiui agurkus, pomidorus, morkas, kopūstus, griežčius, ropes, svogūnus, linus, kanapes, saulėgrąžas, kukurūzus ir kitokius. Paprastoji sklerotinija aptinkama ir mūsų respublikos pupelių pasėliuose.
Ypač didelę žalą sklerotinis puvinys padaro šiltnamiuose. Sklerotiniu puviniu pupelės suserga jau užaugusios. Dažniausiai pažeidžiamos pačios ankštys, nors gali pūti ir kitos antžeminės augalo dalys. Pūvančios augalo dalies paviršiuje susidaro balta, panaši į vatą grybiena. Grybienos gabalėliais ligos sukėlėjas išplinta pasėliuose ir apkrečia augalus. Grybiena greičiau plinta vėjuotu lietingu oru. Sendama ji subliūkšta ir nupilkėja. Iš jos formuojasi kieti juodi kūneliai — grybo skleročiai. Augalai gali sirgti ir slapta sklerotinio puvinio forma. Tuomet jų paviršiuje grybiena nesusidaro. Tokie augalai paprastai gelsta, vysta ir supūva. Tokiu atveju šią ligą nustatyti gana sunku.
Grybo skleročiai peržiemoja su augalų liekanomis arba ir be jų. Sulaukę palankių sąlygų, jie sudygsta ir išauga vegetatyvinė grybiena. Tik retai iš paprastosios sklerotinijos peržiemojusių skleročių išauga apoteciai. Aukšliai būna 130—135 x 8—10 mikro dydžio, aukšliasporės bespalvės, elipsiškos, 9—12 x 4,0—6,5 mikro dydžio.
Apsaugos priemonės. Nesėti pupelių per tankiai. Neauginti jų blogai vėjo perpučiamose, užpavėsintose vietose. Nuėmus derlių, giliai suarti dirvą. Jeigu buvo augalų, sergančių sklerotiniu puviniu, vengti šia liga sirgusio priešsėlio, nes skleročiai patenka į dirvą ir joje peržiemoja.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: