Pupelių bakterinė degligė

Pupelių bakterinė degligė (Xanthomonas phaseoli)

Pupelių bakterinė degligė labai išplitusi liga, aptinkama
ir Lietuvoje. Jos žalingumas mažesnis negu riebalinės dėmėtligės.
Dygstant apkrėstoms sėkloms, sėklaskiltės dažniausiai supūva šlapiuoju puviniu. Daigai gali supūti. Apsikrečia ir stiebai, lapai bei ankštys, nes bakterijos plinta vandens indais arba patenka į augalą iš išorės. Ant sergančių lapų, dažniausiai pakraščiuose, atsiranda mažų tamsiai žalių, tartum pavandenijusių, netaisyklingų, vėliau padidėjančių ir nuruduojančių dėmių. Jos būna apjuostos plačiu gelsvai žalsvu pašviesėjusiu apvadu. Smarkiau ligos apimti lapai susiraukšlėja ir nudžiūsta. Kartais dėmių vietose audiniai iškrinta. Stiebai išmarginti pailgomis arba žiedo formos rausvai rudomis dėmėmis, kurių daugiausia būna prie lapkočių. Jų vietose augalo audiniai gali išilgai plyšti, o stiebai palūžti. Ant ankščių iš pradžių susidaro smulkios riebalingos žalsvos dėmelės. Vėliau jos plečiasi ir nuruduoja. Drėgnu metu iš ligos pažeistų vietų sunkiasi gelsvas skystis, kuriame randamos ligą sukėlusios bakterijos. Sergančiose ankštyse išauga išmargintos gelsvai rausvomis dėmelėmis apkrėstos sėklos.
Bakterinė degligė smarkiau išplinta šiltomis lietingomis vasaromis. Ligos sukėlėjas žiemoja apkrėstose sėklose ir sirgusių augalų nesupuvusiose liekanose.
Apsaugos priemonės. Sėti sveiko pasėlio, termiškai arba sisteminio veikimo beicu beicuotas sėklas. Šalinti iš sėklinio pasėlio sergančius augalus ir purkšti fungicidais. Rudenį giliai užarti augalų liekanas.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: