Pupelių rūdys (Uromyces appendiculatus)
Tai palyginti siauros specializacijos grybas, parazituojantis daržines ir raudonžiedes pupeles. Nors mūsų šalyje pupelių rūdys aptinkamos, bet nelabai žalingos.
Pupelinė rudelė visą savo raidą praeina ant to paties augalo maitintojo. Pavasarį lapų apatinėje pusėje susidaro oranžiškos karputės. Tai grybo ecidžių telkiniai. Ši grybo vystymosi fazė retai kada susidaro, o Lietuvoje iš viso dar nerasta. Ecidiosporos kiaušiniškos arba elipsiškos, kai kurios kampuotos, 22—27 x 16—21 mikro dydžio. Kiek vėliau lapų apatinėje arba ir viršutinėje pusėje susidarė rudi praplyštantys dulkingi spuogeliai — grybo uredosorai. Uredosporos kiaušiniškos, 23—29 x 18—25 mikro dydžio, šviesiai rudos, nusėtos smulkiais dygliukais.
Vasaros antroje pusėje ant lapų atsiranda tamsiai rudų praplystančių spuogelių — teleutosorų. Teleutosporos ovalios, 20—37 x 20—26 mikro dydžio, tamsiai rudos, jų viršūnėlė bespalvė. Smarkiau ligos apimti lapai gali nudžiūti.
Iš peržiemojusių teleutosporų išauga bazidėsporės, kuriomis apsikrečia pupelės. Šiomis rūdimis jos kiek smarkiau serga šiltomis drėgnokomis vasaromis. Kaip grybas žiemoja dar neišaiškinta. Galbūt yra atvejų, kai augalų liekanose peržiemoja uredosporos, kurios ir apkrečia pupeles. Manoma, kad į mūsų šalį grybo ecidiosporos bei uredosporos gali patekti iš šiltesnių vietovių.
Apsaugos priemonės. Specialios priemonės netaikomos, pakanka taisyklingos agrotechnikos. Ypač svarbu užarti augalų liekanas. Jeigu pupelinė rudelė pradėtų smarkiau plisti, būtų racionalu taikyti ir chemines priemones. Rūdžių sukėlėjai yra palyginti jautrūs įvairių grupių fungicidams.