Salotų septoriozė

Salotų septoriozė (Septoria lactucae)

Serga salotos ir kitos šios genties rūšys. Septoriozė labai išplitusi Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje Danijoje, Italijoje, Jugoslavijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Argentinoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Salotų geptoriozė pažeidžia daigus, suaugusias salotas ir sekiojus. Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudų arba rūdžių spalvos netaisyklingų dėmių. Jos labai greitai plinta ir apima visą lapą. Dėmėse būna daug smulkių juodų taškelių pavidalo vaisiakūnių — piknidžių. Piknidžiai rutuliški, 90—150 mikro skersmens, giliai nugrimzdę lapų audinyje. Į lapo paviršių jie atsidaro plačia, iki 40 mikro skersmens, angele. Piknosporos bespalvės, 25—30 x 1,5—2,0 mikro dydžio, siūliškos, tiesios ar kiek lenktos, vienaląstės arba su 1—2 neryškiomis skersinėmis pertvarėlėmis. Konidijakočiai labai trumpi.
Pastebėta, kad salotinė septoriozė pirmiausia puola apatinius, senesnius lapus. Labai dėmėti lapai vysta, džiūsta ir pirma laiko nukrinta, pažeistų augalų derlius sumažėja. Ligos požymiai ant jaunesnių lapų rodo, kad augalai buvo nusilpę dėl nepalankių aplinkos sąlygų arba pažeisti kitų ligų ar kenkėjų. Optimali temperatūra šiam grybui vystytis yra +20—25 °C.
Vegetacijos metu salotinė septoriozė plinta piknosporomis. Jas išnešioja vėjas, lietaus lašai, gali pernešti žmonės. Žiemoja grybas dirvoje su augalų liekanomis ir apkrėstose sėklose.
Apsaugos  priemonės. Išrauti ir pašalinti ligotus augalus. Cheminėmis priemonėmis auginamų maistui salotų apdoroti negalima. Sekiojus purkšti vienu iš nurodytų fungicidų.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: