Salotų rizoktoniozė (baltoji kojelė)

Salotų rizoktoniozė (baltoji kojelė) (Rhizoctonia solani)

Serga salotos, bulvės, pomidorai, agurkai, runkeliai, kopūstai, ankštiniai, taip pat įvairiausi kiti žoliniai ir sumedėję augalai, kurių priskaičiuojama apie 230 skirtingų rūšių.
Bulvinis šašagrybis dažniausiai pažeidžia salotų daigus šiltadaržiuose, bet gali sirgti ir suaugę augalai. Daigų šaknies kaklelis paruduoja, patamsėja, persismaugia. Smarkiau sergantys daigai sukniumba ir nudžiūsta, o kartais pradeda pūti dar neprasikalę iš dirvos. Jeigu grybas užpuola jau sudygusias salotas, jų lapai pradeda ruduoti ir džiūti, o ant lapkočių pamatų ir stiebų žemutinėje dalyje atsiranda rudų įdubusių dėmelių, kurios apsitraukia nešvariai balta, vėliau ruduojančia valktimi. Pažeistuose audiniuose driekiasi rudi 6—10 mikro skersmens sagčiuoti grybo hifai. Ant jų atšakų išauga 10—20 x 7,5—10,0 mikro dydžio bazidės su 4—6 sterigmomis. Bazidėsporės bespalvės, lygiu paviršiumi, pailgos, truputį asimetriškos, 8—14 x 4—6 mikro dydžio. Bazidėsporių stadijoje (t. y. lytinėje) šis grybas vadinamas Hypochnus
solani Prill. et Del.
Vegetacijos metu bulvinis šašagrybis plinta sporomis. Ypač intensyviai jis vystosi, kai salotos auga per tankiai, kai nesaikingai laistomos, kai šiltadaržiai blogai vėdinami. Be to, liga daugiau žalos padaro rūgščiose dirvose. Žiemoja grybas dirvoje ir su apsikrėtusiomis sėklomis.
Daugelis autorių Rh. solani tapatina su Rh. aderholdii grybu. Šių dviejų rūšių skirtumas labai nežymus. Rh. aderholdii hifai storesnį ir gamina pseudokonidijas.
Apsaugos priemonės. Pakeisti arba išdezinfekuoti šiltadaržių dirvą. Šalint silpnai išsivysčiusius ir sergančius augalus. Saikingai laistyti, gerai vėdinti šiltnamius.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: