Kopūstų diegavirtė (juodoji kojelė) (Olpidium brassicae)
Kopūstų diegavirte dažniausiai sukelia kopūstinis paplaiskis, kartais ir kiti grybai: Rhizoctonia aderholdii (Ruhl.) Kolosch., Pythium debaryanum Hesse, Phoma lingam (Tode) Desm, Botrytis cinerea Pers., Fusarium sp.
Kopūstų diegavirte serga kopūstų (gūžinių, žiedinių, Briuselio, pašarinių), ridikėlių daigai. Gali sirgti ir salotos, agurkai, pomidorai, tabakas, linai, avižos, kviečiai. Liga pažeidžia daigų šaknies kaklelį. Jis paruduoja arba pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Anksti apsikrėtę daigai išvirsta ir nudžiūsta.
Kopūstinis paplaiskis gyvena dirvoje ir inspektų žemėje, kur 8—25 V skersmens storu raukšlėtu apvalkalėliu bespalvės arba šviesiai gelsvos ilgalaikės jo sporos išlieka gyvybingos kelerius metus. Palankios sąlygos ligai plisti yra rūgšti, gausiai laistoma žemė, kai daigai tankiai auga. Jie apsikrečia ligos sukėlėjo zoosporomis, kurios per šaknies kaklelyje esančias žioteles patenka į augalo vidų. Bespalvės 3 mikronų skersmens su vienu žiuželiu zoosporos būna rutuliškose 12—20 mikronų skersmens zoosporangėse su ilgu kakleliu. Kiti kopūstų diegavirte galintys sukelti grybai yra plačios specializacijos — puola daugelio šeimų augalus įvairiu augimo laikotarpiu. Jie gyvena dirvoje.
Apsaugos priemonės. Kasmet dezinfekuoti arba pakeisti inspektų žemę. Sėti beicuotą sėklą. Reguliariai vėdinti inspektus, žemę saikingai laistyti. Pastebėjus sukniubusių daigų, ant žemės paviršiaus užpilti 1—2 cm storio švaraus smėlio sluoksnį, kad išaugtų pridėtinės šaknys. Raunant sodinimui, išbrokuoti diegavirtės pažeistus, pridėtinių šaknų neturinčius daigus.