Kopūstų fomozė

Kopūstų fomozė (Phoma lingam)

Kryžmažiedinis vingiagrybis puola visus augalų maitintojų organus įvairiu augimo laikotarpiu. Kartais ligos požymių atsiranda ant ką tik pasodintų į lauką daigų. Tuomet grybas gali vystytis šaknyse bei šaknies kaklelyje ir sukelti diegavirtę. Pažeisti audiniai žūva. Fomozės požymių (dėmių) gali būti ir ant daigų lapelių bei lapkočių. Tačiau dažniausiai ji nualina sekiojus. Tipingi šios ligos požymiai — pilkšvai rusvos apskritos džiūstančios melsvai pilkais pakraščiais, kartais rievėtos dėmės, kuriose yra daug juodų taškelių pavidalo vaisiakūnių — piknidžių. Tik ant ankštarų dėmės dažniausiai būna tamsiai pilkos, kartais netaisyklingos formos. Šio grybo apnikti šakniavaisiai (dažniausiai griežčių) pradeda pūti sausu puviniu. Tai stambios, giliai įsiskverbusios pilkšvai rudos dėmės su gausybe juodų piknidžių. Kryžmažiedinio vingiagrybio piknidžiai iš pradžių būna po epidermiu, vėliau, jį praplėšę, iškyla į paviršių. Konidijakočiai, išaugę iš piknidžio pagrindo, bespalviai, cilindriški, vidutiniškai 8 mikronų ilgio. Piknosporos jų viršūnėse vienaląstės, 3,5—6,0 x 0,8—2,0 mikronų dydžio, elipsiškos, bespalvės, kartais kiek lenktais bukais galais, su dviem riebaliniais lašeliais.
Žiemoja grybas augalų liekanose dirvoje, su sėklomis ir ant pūvančių šakniavaisių. Dirvoje grybo sporos išlieka gyvybingos 1—3 metus.
Apsaugos priemonės. Laikytis tinkamos agrotechnikos ir sėjomainos. Giliai užarti augalų liekanas. Naikinti sergančius ir silpnai išsivysčiusius sekiojus. Optimaliai tręšti. Termiškai  ir chemiškai  dezinfekuoti sėklas. Vegetacijos metu sekiojus purkšti fungicidais.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top