Kopūstų sklerotinis puvinys

Kopūstų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)

Sklerotinio puvinio sukėlėjas labai plačios specializacijos. Parazituoja įvairiausių augalų bet kuriuos organus. Iš kryžmažiedžių daržovių dažniausiai puola kopūstus lauke ir saugyklose.
Lietingais metais pažeistų gūžinių kopūstų išoriniai lapai, pradedant nuo viršūnių, pūva, sutęžta, pasidaro gleivėti. Tarp pūvančių lapų susidaro į vatą panaši balta grybiena, iš kurios išsiskiria skaidraus skysčio lašeliai. Jai senstant, atsiranda balti, greit pajuostantys, stambūs (1— 3 cm skersmens) skleročiai. Jie gali būti gūžės paviršiuje ar viduje. Šia liga apsikrėtusios kopūstų gūžės laikymui netinkamos. Patekusios į saugyklas, po kurio laiko jos suminkštėja, sutęžta. Nuo jų apsikrečia greta esančios, ir susidaro ligos židiniai. Pasodinus apsikrėtusius pasodus, pradėję iš jų vystytis sekiojai greit supūva. Žiemoja paprastosios sklerotinijos skleročiai. Jei neatsiduria giliau kaip 8 cm nuo dirvos paviršiaus, jie išlieka gyvybingi 3 metus. Peržiemoję skleročiai sudygsta, ir iš jų išauga vegetatyvinė grybiena arba apoteciai (pastaroji stadija retai aptinkama). Iš skleročių išsivysčiusi grybiena kurį laiką gali saprofitiškai vegetuoti dirvoje. Palankiomis sąlygomis ji apkrečia požemines augalų dalis, iš kurių vėliau patenka ir į antžemines. Skleročiai iki kitų metų gali išsilaikyti gyvybingi ir saugyklose.
Apsaugos priemonės. Pašalinus iš dirvos kopūstų kotus, giliai užarti liekanas. Laikytis sėjomainos. Tinkamai paruošti ir laikyti kopūstus žiemą. Saugyklos turi būti labai kruopščiai išvalytos ir išdezinfekuotos. Jose laikymo metu rekomenduojama +1°C temperatūra, 95% drėgnumas ir gera ventiliacija. Rūpestingai atrinkti pasodus sodinimui.

-

Leave a Reply