Kryžmažiedžlų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea)
Šis grybas puola įvairiausių augalų visus organus lauke, šiltnamiuose ir saugyklose. Iš kryžmažiedžių daržovių kekeriniu puviniu dažniausi serga kopūstai (gūžiniai ir žiediniai). Lauke jie suserga tik lietingais metais. Ant apsikrėtusių pūvančių gūžių arba sėklojų lapų (kartais ir ant ankštarų) atsiranda pilkšvas purus pelėsis. Pažeistos augalo dalys suminkštėja, sutęžta. Pilkasis kekeras saugyklose labai žalingas gali būti tada, kai gūžių viršutiniai lapai apvysta arba lauke būna apšalę, nes tik nusilpę arba negyvi audiniai lengvai prieinami šiam parazitui. Pūva ne tik gūžės, bet ir kotai. Ant pūvančių audinių esantis pilkas pelėsis sudarytas iš konidijakočių ir konidijų. Konidijakočiai tiesūs, daugialąsčiai, viršūnėse šakoti. Jų bazalinės ląstelės rudai pilkšvos, viršūninės — bespalvės, šakelių galuose storesnės, tankiai apkibusios konidijomis ir atrodo lyg galvutės ar kekės. Konidijos 7,0—13,5 x 6,0—10,5 (mikronų dydžio, ovalios, vienaląstės, bespalvės. Jos susidaro ir būna daigios tik drėgnoje aplinkoje. Ant supuvusių, pelėsiu aptrauktų audinių vėliau susiformuoja smulkūs (0,2—0,7 cm skersmens) juodi skleročiai. Saugyklose jie gali išsilaikyti tol, kol sukraunamas kitų metų derlius. Skleročiai gali susidaryti ir ant pilkojo kekero pažeistų augalų lauke. Tuomet jie peržiemoja dirvoje.
Apsaugos priemonės. Sergančius sekiojus purkšti fungicidais. Nuėmus kopūstų derlių, pašalinti iš dirvos kotus, giliai užarti liekanas. Žiemai atrinkti sveikas, nesužalotas, neapšalusias gūžes. Saugyklas prieš žiemą gerai išvalyti, išdezinfekuoti. Temperatūra saugykloje turi būti ne aukštesnė kaip +1 °C. Žiemą kopūstus periodiškai tikrinti ir supuvusius pašalinti. Pavasarį rūpestingai atrinkti pasodus