Kopūstų fuzariozė (Fusarium oxysporum)
Fuzariozė gali sirgti kopūstų ir kitų kryžmažiedžių daržovių daigai ir suaugę augalai. Sergančių augalų lapai pasidaro gelsvai žalsvi, vysta. Dažniausiai netolygiai vystosi ir pagelsta tik lapo dalis, nors kartais gelsta visas lapalakštis. Ant sergančių gelstančių lapų būna neryškių
tamsių dėmelių, o žiūrint į lapą prieš šviesą, matomos šiek tiek patamsėjusios gyslos. Perpjovus ligotą stiebą arba lapkotį, matomas parudavęs vandens indų ratas. Sergantys lapai nukrinta, todėl gūžė būna netaisyklinga, smulki. Jeigu ligai plisti sąlygos labai .palankios, iš sergančio kopūsto lieka tik visai mažytė galvutė be išorinių lapų.
Ligos sukėlėjas gyvena dirvoje ir ilgai išlieka gyvybingas net ir tada, kai užterštame plote neauginami jam jautrūs augalai. Smailiasporio lieliaus grybiena į kopūstus patenka per šaknis arba žaizdeles, esančias požeminėje augalo dalyje. Vandens indais plisdama aukštyn, ji išskiria fermentus, skaidančius indų sienelių pektinines medžiagas. Nukritus ligotiems lapams, drėgnu oru ant likusių lapkočių galų atsiranda rausvų apnašų, sudarytų iš bespalvių (masė rausva) verpstės arba pjautuvo formos 22—56 x 3—3,4 mikronų dydžio konidijų su 3—5 pertvarėlėmis. Kartu gali būti ir cilindriškų vienaląsčių mikrokonidijų. Tačiau lauke sporos dažnai nesusidaro, ir tiksliai apibūdintišį grybą galima tik laboratorijoje.
Apsaugos priemonės. Aptikus ligą inspektuose, ligotus daigus sunaikinti. Inspektų žemę kitiems metams išdezinfekuoti arba pakeisti. Sergančius suaugusius augalus (liga plinta židiniais) išrauti ir 5—6 metus tame plote neauginti jokių kryžmažiedžių augalų. Prieš sėją beicuoti sėklas.