Kryžmažiedžių juodligė (kladosporiozė) (Cladosporium herbarum)
Juodlige serga įvairūs kultūriniai ir laukiniai augalai: javai, žirniai, pupos, lubinai, runkeliai, vaismedžiai ir daugelis kitų. Jos sukėlėjas dėl kokių nors priežasčių nudžiūvusiuose augalų audiniuose dažnai apsigyvena kaip saprofitas, nors kartais apninka ir parazituoja nusilpusius augalus.
Labai dažnai žolinis juodgrybis apninka augalus tada, kai ant jų lapų pradeda maitintis amarai. Lipnios amarų išskyros labai tinkama terpė šiam grybui vystytis. Juodligės požymių galima aptikti ant kopūstų ir kitų kryžmažiedžių daržovių lapų, dažniausiai senų, gulinčių ant žemės. Tokių lapų pakraščiuose būna tamsiai rudų įvairios formos dėmių, aptrauktų žalsvai juodomis apnašomis. Dėl žolinio juodgrybio apnašų lapuose sutrinka fotosintezė bei asimiliacija ir jie džiūsta. Drėgnu oru ligos sukėlėjas žalsvai juodomis apnašomis aptraukia ir sėklojų ankštaras. Tada jos lėčiau bręsta, o kuliant sporomis apsivelia ir sėklos.
Žolinis juodgrybis plinta konidijomis. Jos yra 12—28 x 6—7 mikronų dydžio dydžio, šviesiai rusvos arba rudos, ovalios, elipsiškos arba cilindriškos, vienaląstės arba su 1—4 pertvarėlėmis, ties kuriomis gali būti įsismaugusios. Konidijos sukibusios šakotomis grandinėlėmis. Konidijakočiai nešakoti, 25—225 x 3—6 mikronų dydžio, lygūs, tamsiai rudi, daugialąsčiai, su netaisyklingomis pertvarėlėmis. Žiemoja grybiena lapų liekanose ir konidijos sėklų paviršiuje.
Apsaugos priemonės. Svarbiausia giliai užarti augalų liekanas, kad ligos sukėlėjas neperžiemotų. Vegetacijos metu sudaryti augalams optimalias augimo sąlygas, kad jie būtų stiprūs, vešlūs. Kopūstų sėklojuose insekticidais naikinti amarus. Beicuoti sėklas.