Kryžmažiedžių baltosios rūdys (Albugo candida)
Baltosiomis rūdimis gali sirgti įvairūs kryžmažiedžiai augalai: kopūstai, griežčiai, ropės, krienai, valgomieji ir dirviniai ridikai, ridikėliai, garstyčios ir kt.
Serga bet kurios vystymosi stadijos augalai. Labiausiai nukenčia daržovių sekiojai: lapai, lapkočiai, stiebai, žiedkočiai, ankštaros. Susirgusių augalų lapų viršutinėje pusėje matomos apskritos stambios (iki 1 cm skersmens) šiek tiek iškilios, iš pradžių šviesiai žalsvos, vėliau paraustančios dėmės. Apatinės lapų pusės dėmėse būna baltų apnašų, iš pradžių blizgančiu paviršiumi, vėliau panašių į dulkingas karputes. Palankiais ligai metais karpučių būna tiek daug, kad apatinė lapų pusė ištisai pabąla. Tokie lapai greit nudžiūsta. Baltos karputės išauga ir ant kitų ligos apimtų organų, kurie smarkiai deformuojasi: išsiraito arba pastorėja. Sėklos ant deformuotų sėkloj ų arba visai neišsivysto, arba nesubręsta.
Kryžmažiedinio baltrūdžio grybiena audinių tarpuiląsčiuose plinta difuziškai ir gali patekti į požeminius žiemojančio augalo organus. Pažeistų audinių paviršiuje išauga puokštės trumpų buožiškų konidijakočių su vienaląstėmis bespalvėmis, grandinėlėmis sukibusiomis konidijomis viršūnėse. Konidijos susidaro ant visų pažeistų organų, o stiebų, žiedkočių ir sėklų luobelės audiniuose išsivysto rutuliškos 28—50 mikronų skersmens, storu rudu apvalkalėliu žiemojančios sporos — oosporos. Žiemoja oosporos sėklų luobelėje bei stiebų liekanose ir grybiena šakniavaisiuose bei šakniastiebiuose.
Apsaugos priemonės. Laikytis sėjomainos. Daržuose ir aplink juos naikinti piktžoles. Sekiojus purkšti fungicidais. Beicuoti sėklas. Nuėmus derlių, užarti augalų liekanas.