Kopūstų netikroji miltligė (Peronospora brassicae)
Netikrąja miltligė serga įvairūs kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai. Pažeidžiami daigai, suaugusių augalų bei sėklojų lapai, sėklojų stiebai ir ankštaros. Apsikrėtusių augalų lapų viršutinėje pusėje atsiranda gelsvų netaisyklingų dėmių. Apatinėje lapų pusėje jos būna apsitraukusios pilkšvomis arba balzganomis pakrikai pasiskleidusiomis apnašomis. Ant sėklojų stiebų ir ankštarų dėmės tarsi išsiliejusios, be ryškių kontūrų, rusvos. Pažeisti lapai gelsta ir džiūsta, ligotose ankštarose išauga smulkios, apsikrėtusios sėklos. Šia liga kopūstų gūžės gali sirgti ir žiemą saugyklose. Tuomet ant išorinių jų lapų palei gyslas atsiranda rusvų sausų dėmių. Pavasarį perpjovus skersai tokių gūžių kotus, matomi patamsėjusių vandens indų ratai. Užsikrėtę pasodai yra pagrindinis ligos židinys sėklojų plotuose. Kopūstinė peronospora vasarą plinta konidijomis, kurių išsivysto kelios generacijos. Vienaląstės ovalios 21—27 x 18—24 1mikronų dydžio bespalvės konidijos būna ant bespalvių vienaląsčių dichotomiškai šakotų konidijakočių.
Žiemoja grybiena sėklų luobelėje ir oosporos sirgusių augalų lapų ir kotų vandens induose. Oosporos rutuliškos, 25—30 mikronų skersmens, rusvos arba gelsvos.
Apsaugos priemonės . Dezinfekuoti arba pakeisti inspektų žemę. Sėti termiškai ir chemikalais beicuotą sėklą. Reguliariai vėdinti inspektus, saikingai laistyti. Pastebėjus ligos požymių, daigus purkšti fungicidais ir kuo greičiau pasodinti į lauką. Prigijusius daigus patręšti azoto trąšomis. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, purkšti ir sekiojus. Nuėmus derlių, užarti lapų liekanas. Sodinti tik sveikus pasodus.