Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae)
Šaknų gumbas yra labai žalinga, plačiai išplitusi liga. Juo gali sirgti kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai augalai: kopūstai, griežčiai, ridikai, ridikėliai, ropės, garstyčios, darželinė blizgė, kvapioji vakarutė ir kt.
Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus, dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis, kurių daug sunaudoja išaugų ląstelės. Šaknų gumbu sergančių augalų antžeminės dalys silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių.
Kopūstinis gumbagrybis gyvena dirvoje. Palankios sąlygos jam yra rūgšti dirvos reakcija. Kultūriniai augalai šaknų gumbu gali apsikrėsti vieni nuo kitų ir nuo laukinių augalų judriomis vasarinėmis sporomis — zoosporomis. Jos yra vienaląstės, bespalvės, 2,5—3,5 mikronų dydžio, kriaušės formos, su 2 žiuželiais bukajame gale (vienas iš jų ilgesnis už kitą). Į audinių vidų zoosporos patenka per daigų arba suaugusių augalų šakniaplaukius. Susidariusiose šaknų išaugose išsivysto 100—200 mikronų dydžio plazmodžiai, pilni smulkių (1,6—3,0 mikronų dydžio) rutuliškų bespalvių (jų masė būna gelsvos spalvos) ilgalaikių sporų. Supuvus pažeistiems augalo audiniams, jos patenka į dirvą, kur gali išsilaikyti gyvybingos iki 4—6 metų.
Apsaugos priemonės. Kasmet dezinfekuoti inspektų ir šiltnamių žemę , kur auginami kopūstų daigai. Rūgščias dirvas, prieš auginant kryžmažiedes daržoves, pakalkinti. Šių daržovių 3—5 metus nesodinti į tą patį lauką (laikytis sėjomainos). Patikrinti sodinamų daigų šaknis ir ligotus daigus išbrokuoti. Per vegetaciją naikinti piktžoles (svarbiausia kryžmažiedes). Nu ėmus derlių, pašalinti augalų liekanas ir suarti dirvą.