Burokėlių šaknų gumbas (Pseudomonas tumefaciens)
Gumbinis pseudomonas puola daugiau kaip 60 skirtingų augalų rūšių: obelis, kriaušes, vyšnias, slyvas, avietes, pomidorus, kopūstus, ropes, dobilus, žirnius, liucerną, pašarinius bei cukrinius runkelius, burokėlius ir kitus augalus.
Lietuvoje šaknų gumbas jau seniai žinoma liga ir laistomoje daržininkystėje vis labiau plinta. Ant burokėlių šakniavaisio, dažniausiai prie šaknies kaklelio, susidaro gana didelės išaugos — gumbai. Ligą sukeliančios bakterijos, būdamos šakniavaisyje, išskiria auksinų tipo medžiagas, skatinančias augalo ląstelių pagreitintą dauginimąsi. Gumbai jungiasi su šakniavaisiu plona audinių juostele ir lengvai nulūžta. Iš pradžių išaugos esti minkštos, vėliau sumedėja, sukietėja, jų paviršius pasidaro nelygus, gauburiuotas arba sueižėjąs, viduje tuštumų nėra.
Augalai skursta, išauga maži šakniavaisiai, nes daug maisto medžiagų sunaudoja greitai besidalijančios ląstelės. Laikymo metu bakterijų užpulti šakniavaisiai supūva.
Gumbinio pseudomono būna tik burokėlių išaugų paviršiniame sluoksnyje ir labai nedaug. Bakterijos 0,4—0,8 x 1,0—3,0 mikro dydžio, trumpų lazdelių formos, apvaliais galais, su 1 žiuželiu gale, judrios, pavienės, sukibusios poromis arba grandinėlėmis. Sporos nesusidaro.
Optimalios sąlygos bakterijoms vystytis yra +25—30 “C temperatūra ir neutrali reakcija. Jos jautrios saulės spinduliams ir sausrai, dirvoje išsilaiko ilgai.
Ligos sukėlėjas perziemoja sergančiuose augaluose ir jų liekanose.
Apsaugos priemonės. Laikytis sėjomainos. Taikyti tinkamą agrotechniką. Nuėmus derlių, atrinkti gumbuotus burokėlius ir išvirtus sušerti gyvuliams.