Špinatų netikroji miltligė (Peronospoia effusa)
Ši liga paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vakarų ir Vidurio Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Rytų europoje. Nors mūsų respublikoje netikroji miltligė gana dažna, bet didelės žalos nepadaro. Nuotraukoje žemiau matome sveikus špinatų lapus,
tačiau jie gali būti ir pažeisti ligos.
Ant viršutinės lapo pusės atsiranda netaisyklingos formos gelsvų arba žalsvai gelsvų dėmių. Apatinėje lapų pusėje dėmės padengtos tankiomis pilkomis arba pilkšvai violetinėmis apnašomis. Kartais jų atsiranda ir viršutinėje lapų pusėje bei ant lapkočių, tik čia jos retesnės, puresnės. Apnašos sudarytos iš konidijakočių ir konidijų Konidijakočiai bespalviai, vėliau pilki, 200—300 x 9—11 mikro dydžio, dvišakai išsišakojusiomis viršūnėmis. Konidijos bespalvės, vienaląstės, 24—30 x 15—24 mikro dydžio.
Špinatinės peronosporos grybiena driekiasi špinato lapo audinių tarpuląsčiais ir maistą iš ląstelių siurbia haustorijomis. Dėmių vietos džiūsta, lapalakščio kraštai užsiraito, lapai vysta. Pažeistų špinatų derlius sumažėja. Labiau nukenčia špinatai, auginami rudenį šiltadaržiuose ir inspektuose. Liga greičiau plinta tada, kai nepastovi temperatūra, dažnai lyja, kai per gausiai tręšiama azoto trąšomis. Netikroji miltligė plinta konidijomis. Žiemoja oosporos augalų liekanose. Rudos rutuliškos 35,5—42,5 mikro skersmens oosporos susidaro oogonėse. Literatūroje nurodoma, kad gali žiemoti ir ligos sukėlėjo grybiena. Špinatinė peronospora gali užkrėsti ir sėklas, kurios ir išplatina ligą.
Apsaugos priemonės. Rudenį, nuėmus špinatų derlių, sunaikinti liekanas ir giliai suarti dirvą. Sėklas imti tik iš sveikų augalų ir prieš sėją beicuoti. Nesėti per tankiai, saikingai laistyti. Špinatų sekiojus galima purkšti vienu iš nurodytų fungicidų.