Rūgštynių ovuliariozė

Rūgštynių ovuliariozė

Serga rūgštynės. Liga paplitusi Vidurinėje Azijoje, Siaurinėje Amerikoje, Japonijoje, Vakarų Europoje ir Rusijoje. Lietuvoje ovuliariozė neretai pasitaiko ant daržo ir lauko rūgštynių, bet didelės ūkinės reikšmės neturi.
Rūgštynių lapų viršutinėje pusėje atsiranda smulkių apskritų, dažnai koncentriškai rievėtų, pilkai rusvų, su šviesesniu centru dėmelių. Apatinėje lapų pusėje jos būna gelsvai rusvos. Aplink dėmes susidaro rusvai raudonas apvadas. Vėliau dėmės didėja (net iki 10 mm skersmens) ir, išnykus apvadui, susilieja. Kartais dėmių centras iškrinta ir lapas pasidaro skylėtas.
Apatinėje lapų pusėje (kartais ir viršutinėje) dėmes aptraukia šviesiai pilkos apnašos, sudarytos iš grybo konidijakočių ir konidijų. Konidijakočiai statūs, nešakoti, 40—125 x 3—5 mikro dydžio. Konidijos bespalvės, pailgai ovalios, 16—35 x 6—13 mikro dydžio, dažnai nelygiašonės, vienaląstės, retai dviląstės, įstrižai prisitvirtinusios prie konidijakočių.
Žiemoja sukėlėjas dirvoje ant lapų liekanų. Žiemą ant ligotų lapų gali susidaryti lytinė aukšlių stadija. Apatinėje lapų pusėje susiformuoja juodi rutuliški 130—160 mikro skersmens kūneliai — periteciai su aukšliais. Kiekviename aukšlyje būna po 8 bespalves dviląstės 28—41 x 5—8 mikro dydžio aukšliaspores. Sporos pripildytos smulkiai grūdėto turinio. Pavasarį iš aukšliasporių išauga grybiena, kuri vėl gamina konidijas. Mūsų respublikoje šio grybo biologija netyrinėta ir aukšlių stadija nepastebėta.
Apsaugos priemonės. Naikinti infekcijos židinius— ligotus lapus. Maistui auginamų rūgštynių chemikalais purkšti negalima.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: