Pupelių deguliai (Colletotrichum lindemuthianum)
Tai labai išplitusi žalinga pupelių liga, dažna liga.
Pupelinis deguliagrybis parazituoja visas antžemines augalo dalis. Iš apkrėstų sėklų išaugę daigai supūva, o likę silpnai auga ir sudaro ligos židinius. Susirgusių lapų gyslos ir greta esantis lapalakštis vietomis nuruduoja ir nudžiūsta. Taip susidaro pailgos arba apskritos rusvos, su tamsesniu apvadu dėmės. Lapkočiai ir stiebai būna išmarginti rudomis įdumbančiomis tamsesniais kraštais dėmėmis. Ant ankščių dėmės apskritos, giliai įdumbančios, rudos, apjuostos rausvu arba gelsvu apvadu. Pažeistose augalo vietose (daugiausia ant ankščių) esančiose dėmėse susidaro smulkūs balzgani arba. rausvi kūneliai — grybo acervuliai. Jie išsidėstę koncentriškais ratais. Šiuose vaisiakūniuose randami rudi šereliai, konidijakočiai ir vienaląstės 15—19 x 3,5—5,5 mikro dydžio cilindriškos, šiek tiek lenktos bespalvės konidijos. Sporas platina vėjas, lietaus lašai ir vabzdžiai. Todėl pupelinis deguliagrybis greičiausiai plinta ir daugiausia augalų apkrečia vėjuotu lietingu ūkanotu šiltu (apie +20 °C) oru.
Deguliais sergančiose pupelių ankštyse išauga apsikrėtusios, su rudomis dėmėmis sėklos.
Apsaugos priemonės. Sėti sveiko pasėlio, išvalytas, termiškai dezinfekuotas arba sisteminio veikimo beicu beicuotas sėklas. Šalinti iš sėklinių pasėlių pirmuosius susirgusius augalus. Purkšti pasėlį fungicidais. Pupeles auginti neužpavėsintuose, vėjo perpučiamuose
plotuose. Nuėmus derlių, sunaikinti augalų liekanas ir giliai suarti dirvą.