Salierų rūdys

Salierų rūdys (Puccinia apii)

Tai kosmopolitinė rūdžių rūšis, aptinkama visur, kur auginami salierai. Daug žalos padaro Vakarų Europoje. Salierinė rudė — autooikinis grybas, t. y. visas stadijas praeina ant to paties augalo maitintojo, bet jos vystymosi ciklas pilnas.
Vasaros pradžioje ant apatinės lapų pusės atsiranda rausvai rudų iki 125—160 mikro dydžio spermagonių grupelės. Aplink spermagones formuojasi oranžinės ecidės su plačiai atsiveriančiu peridžiu. Ecidiosporos pailgos arba rutuliškai kampuotos, labai smulkiai karpotu apvalkalėliu, 17 — 23 mikro skersmens. Šios stadijos retai pasitaiko. Vasarą ant ecidiosporomis apsikrėtusių lapų, daugiausia apatinėje pusėje, atsiranda šviesiai rudų smulkių spuogelių — uredosorų. Kartais jų būna tiek daug, kad net susilieja. (Jredosporos gelsvai rusvos, 23—32 x 19—25 mikro dydžio, elipsiškos arba kiaušiniškos, su retais
dygliukais. Jomis ligos sukėlėjas salierų pasėlyje smarkiai išplinta. Pažeisti lapai pirma laiko gelsta, džiūsta, salierų derlius sumažėja. Kiek vėliau pasirodo teleutosorai. Jie didesni už uredosorus, pridengti lapo epidermiu. Epidermiui plyšus, teleutosorai pasidaro tamsiai rudi, beveik juodi ir pradeda dulkėti. Teleutosporos rudos, 32—48 x 16—23 mikro dydžio, elipsiškos, dviląstės, su bespalviu greitai nukrintančiu koteliu. Žiemoja teleutosporos salierų liekanose. Peržiemojusios dygsta — išauga bazidės, ant kurių susiformuoja bazidėsporės. Bazidėsporėmis pavasarį vėl apsikrečia salierai.
Apsaugos priemonės. Sėti atsparių veislių beicuotą sėklą. Prireikus ligotus sekiojus purkšti vienu iš nurodytų fungicidų.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top