Smidrų rūdys

Smidrų rūdys (Puccinia asparagi)

Liga išplitusi Šiaurės Amerikoje ir visoje Europoje. Daug žalos padaro šiltomis sausomis vasaromis.
Smidrinės rudės visas raidos ciklas vyksta ant to paties augalo maitintojo. Pavasarį ant jaunų stiebų ir šakučių pasirodo gelsvos kelių mm dydžio spermogonės, o po 2 savaičių šviesiai oranžinės, išsidėsčiusios eilėmis išilgai stiebo ecidės. Tačiau šios stadijos gamtoje retai pasitaiko. Vėliau ant tų pačių augalo dalių atsiranda rudi smulkūs spuogeliai — uredosorai. Jų vis gausėja. Pagaliau jie susilieja j išilginius dryželius. Uredosporos 21—30 x 18—24 mikro dydžio, apskritos arba truputį pailgos, su smulkiai ir gana tankiai dygliuotu apvalkalėliu ir 3— 4 dygimo poromis. Vasarą susidaro kelios uredosporų kartos, todėl smidrinė rudė gali labai paplisti. Nuo apsikrėtimo iki pirmų ligos požymių pasirodymo praeina apie 12 dienų. Vidurvasaryje baigiasi uredosporų gamyba ir vietoj jų formuojasi juosvai rudi apskriti arba pailgi teleutosorai. Iš pradžių teleutosorai būna pridengti epidermiu, o jam trūkus pradeda dulkėti. Teleutosporos 30—60 x 21—28 mikro dydžio, rudos, elipsiškos arba buožiškos, dviląstės, viršūnėje sustorėjusiu iki 8 mikro apvalkalėliu, su tiesiu ilgu bespalviu koteliu. Tose vietose, kur susidaro uredosorai ir teleutosorai, smidro stiebų ir šakučių dengiamasis audinys plyšta, suintensyvėja kvėpavimas ir transpiracija, fotosintezė sutrinka, todėl sergantys augalai pirma laiko nugelsta ir kitą pavasarį išauga silpni, dažnai neįstengiantys išlįsti iš dirvos ūgliai. Žiemoja smidrinės rudės teleutosporos sirgusių augalų liekanose.
Apsaugos priemonės. Auginti atsparias veisles. Rudenį sunaikinti visas ligotų smidrų liekanas. Giliai sukasti arba suarti dirvą.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: