Morkų stemfiliozė (juoduliai) (Stemphylium botryosum)
Serga morkos, svogūnai, česnakai, kopūstai, agurkai, pupelės, žirniai ir kiti augalai. Literatūroje nurodoma, kad grybas gali užpulti apie 50 skirtingų rūšių augalų.
Kekinis paišgrybis puola visas antžemines augalo dalis: lapus, stiebus, žiedus. Dažnai sunyksta daigai. Ant morkų lapų atsiranda tamsiai rudų, kartais koncentriškai rievėtų dėmių su juodomis apnašomis. Ant lapkočių, stiebų ir žiedynų taip pat gali būti juodų netaisyklingos formos dėmių arba pažeistos morkų dalys apnašomis būna padengtos ištisai. Ligoti lapai džiūsta, užsimezga menkos, nelabai daigios sėklos.
Grybo apnašos sudarytos iš konidijakočių su konidijomis. Konidijakočiai gelsvai rudi, 10—80 x 3—7 mikro dydžio. Jų viršūnės baigiasi rutulišku 7—10 mikro skersmens sustorėjimu su skersinėmis pertvarėlėmis. Ant konidijakočių atsiranda po vieną konidiją. Sporos gelsvai arba žalsvai rudos, 20—40 x 15—20 mikro dydžio, netaisyklingos formos, dygliuotos, su 3—10 skersinių ir 1—10 išilginių arba įstrižinių pertvarėlių. Grybiena sudaryta iš bespalvių arba gelsvai rudų daugialąsčių 2—9 mikro skersmens hifų.
Kekinis paišgrybis plinta konidijomis. Aukšlių stadija neaptikta. Žiemoja grybas su sirgusių augalų liekanomis dirvoje ir ant sėklų paviršiaus. Ligoti lapai džiūsta, žiedai užmezga menkas sėklas. Optimali temperatūra kekinio paišgrybio vystymuisi +20—23 °C, minimali + 4C ir maksimali +35 °C.
Apsaugos priemonės. Sėklas imti tik iš sveikų augalų ir prieš sėją beicuoti. Sergančius sekiojus purkšti vienu iš nurodytų fungicidų.