Morkų alternariozė (Altenaria radicina)
Serga morkos, salierai, petražolės ir kiti augalai. Paišgrybis pažeidžia lapus ,įr šakniavaisius. Atsparios pirmametės morkos. Jei jos suserga, tai tik rudenį. Labiausiai nukenčia sekiojai ir šakniavaisiai žiemą.
Ant apatinių lapų atsiranda netaisyklingų rudų dėmių su vos žymiomis žalsvai juodomis apnašomis. Konidijos rusvos, elipsiškos arba buožiškos, sukibusios grandinėlėmis, 34—51 x 10—22 mikro dydžio, su 3—8 skersinėmis ir 2—3 išilginėmis pertvarėlėmis. Dėmės greit plinta ir apima visą lapą. Tokie lapai nudžiūsta.
Ant laikomų saugyklose šakniavaisių galvučių, šonų, rečiau ant smaigalio pasirodo apskritos arba netaisyklingos juodos įdubusios dėmės, plintančios morkų paviršiuje ir viduje. Jos apsitraukia tamsiomis konidijakočių apnašomis. Pūvančios morkos nesuminkštėja, lieka kietos, sausos. Ligai plisti geros sąlygos tada, kai per aukšta temperatūra, didelė drėgmė ir bloga ventiliacija. Optimali temperatūra grybui vystytis +28 °C.
Sergančių morkų pasodai arba visai nesulapoja, arba iš jų išauga silpni, pageltę, po kiek laiko nudžiūstantys augalai. Vėliau susirgę sekiojai gali nenudžiūti. Jų žiedynai apsitraukia tamsiomis apnašomis, ir išauga nelabai daigios, apsikrėtusios sėklos. Morkų alternariozę platina oro srovės, lietus, vabzdžiai.
Apsaugos priemonės. Laikytis morkų auginimo agrotechnikos reikalavimų, ypač sėjomainos. Auginti rajonuotų, atsparių veislių morkas. Žiemai atrinkti sveikus šakniavaisius ir tinkamai juos laikyti. Beicuoti pasodams skirtas morkas. Sėti beicuotas sėklas.