Morkų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)
Serga morkos, petražolės, kopūstai, burokėliai, agurkai, pupelės ir kitos daržovės. Tai labai dažna morkų liga. Ypač daug žalos ji padaro laikymo metu.
Jeigu morkos užsikrečia vegetacijos metu, virš dirvos esanti šakniavaisio dalis suminkštėja ir apsitraukia balta, į vatą panašia grybiena. Grybienos paviršiuje išsiskiria skaidraus skysčio lašeliai. Netrukus susidaro šviesūs netaisyklingos formos, vėliau pajuoduojantys žirnio sėklos dydžio kūneliai. Tai skleročiai, kurie gali išlikti gyvybingi keletą metų ir vėl užkrėsti sveikus augalus. Pasibaigus ramybės periodui, iš dirvoje esančių skleročių išauga grybiena, ir tik labai retai vystosi apoteciai. Jie būna šviesiai rudi, taurelės pavidalo, 4—8 mm skersmens. Aukšliai 130—135 x 8—10 mikro dydžio, su siūliškomis parafizėmis. Aukšliasporės bespalvės, elipsiškos, 9—13 x 4,0—6,5 mikro dydžio. Morkos užsikrečia grybiena arba aukšliasporėmis.
Iš lauko į sandėlius patekę apsikrėtę šakniavaisiai greit supūva, apsitraukia balta grybiena ir skleročiais. Sklerotinis puvinys laikymo vietose plinta dažniausiai židiniais.
Ši liga ypač intensyviai plinta drėgnoje aplinkoje. Temperatūros optimumas + 24 °C, nors grybas vystosi 0—28 °C temperatūroje.
Pasodinti sergančių morkų pasodai ir sekiojai supūva. Sklerotinis puvinys daugiau žalos padaro rūgščiose sunkiose šlapiose dirvose.
Apsaugos priemonės. Laikymui atrinkti sveikus, neapvytusius, mechaniškai nesužalotus šakniavaisius. Saugyklose palaikyti tinkamą temperatūrą ir drėgmę. Pasodams skirtas morkas beicuoti.