Agurkų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)
Labai plačios specializacijos pusiau saprofitinis grybas, pūdantis įvairiausius žolinius augalus vegetacijos metu ir saugyklose laikomas daržoves. Mūsų respublikoje labiau nukenčia šiltnamiuose auginamos daržovės. Paprastoji sklerotinija pažeidžia šiltnamiuose auginamų agurkų šaknis, stiebus, lapkočius, lapus, vaisius ir ūsus. Jeigu pažeidžiamos šaknys arba stiebo apatinė dalis, vysta ir greitai žūva visas augalas. Kai pūva aukščiau esanti stiebo dalis arba vaisiai ir lapai, sergantys augalai gali išsilaikyti ir derėti. Pūvanti augalo dalis suminkštėja ir pavandenija, apsitraukia balta, panašia j vatą grybiena, 0 kurios gabalėliais plinta ligos sukėlėjas. Iš grybienos susiformuoja tamsūs kūneliai — skleročiai. Jie gali susidaryti ir stiebo viduje. Iš peržiemojusių skleročių išauga vegetatyvinė grybiena, kuri apkrečia požemines augalų dalis, o nuo jų pereina ir j antžemines. Agurkai gali sirgti ir uždara sklerotinio puvinio forma. Tada išorėje grybiena nesusidaro. Sergantys augalai vysta ir nudžiūsta. Agurkų sklerotinis puvinys daug žalos padaro tuose šiltnamiuose, kur nesilaikoma agrotechnikos reikalavimų: per tankiai susodinami augalai, per žema oro temperatūra ir per didelis oro drėgnumas.
Apsaugos priemonės. Dezinfekuoti inspektų ir šiltnamių žemę bei skaldą, įterpti biopreparato trichodermino. Nesodinti agurkų per tankiai. Neleisti, kad šiltnamiuose oro temperatūra nukristų žemiau +18°C ir būtų per didelis drėgnumas. Naikinti pirmuosius susirgusius augalus, o vėliau — sergančias augalų dalis: vaisius, lapus, ūsus. Stiebus puvinio apimtose vietose aptepti fungicido košele (80% TMTD ir kreida 1:1).